Programuotojomis dirbančių moterų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo nuo 4843 iki 10617, arba 119 proc. Apie tai, kad IT srityje save atranda vis daugiau merginų ir moterų, priminė Vilniuje jau ketvirtus metus iš eilės surengta „Merginų technologijų diena”.
Ekskursija po biurą, pažintis su skirtingais įmonės departamentais bei praktinės dirbtuvės, kurių metu naudojant dirbtinio intelekto įrankius moksleivės kūrė interaktyvų puslapį internete, padėsiantį ruoštis pamokoms ir atsiskaitymams. Tokia programa „Merginų technologijų dienos“ metu vyresniųjų klasių moksleivių laukė informacinių technologijų bendrovėje „Adform“.
Moksleivės iš Vilniaus licėjaus, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir Vilniaus Žygimanto Augusto progimnazijos smalsiai domėjosi IT darbuotojų kasdienybe. Ne viena jų prisipažino, kad darbą IT srityje įsivaizdavo visiškai kitaip.
Šiemet iniciatyva pritraukė apie šimtą moksleivių, kurioms duris atvėrė įvairios informacinių technologijų įmonės. Ketvirtus metus iš eilės surengtos iniciatyvos partneriu tapo Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „EDU Vilnius“.
„Norėjome parodyti, kad darbas IT srityje gali būti labai įvairus, įdomus ir kūrybiškas. Pastebėjome, kad užtenka vieną kartą pamatyti viską savo akimis ir daugelis pirminių įsivaizdavimų apie IT profesijas griūva. Rodyti kasdienį specialistų darbą, supažindinti su šia sritimi labai svarbu, nes tai padedakeistipožiūrį ir griauna stereotipus“, – teigia „Merginų technologijų dieną“ sostinės mokyklose inicijavusios bendrovės „Adform“ vyresnioji žmogiškųjų išteklių ir administracijos vadovė Gintautė Klimašauskienė.
Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys, moterų, dirbančių IT sektoriuje, vis daugėja. Programuotojomis dirbančių moterų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo nuo 4843 iki 10617 – arba net 119 proc. Tiesa, VDA pažymi, kad realus moterų programuotojų skaičius yra dar didesnis, nes šie duomenys atspindi tik verslo įmonėse dirbančias programuotojas, o jų yra ir valstybinėse institucijose.
Tuo tarpu bendrai IT ir ryšių srityje Lietuvoje, VDA duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį dirbo per 19 tūkst. moterų IT specialisčių, arba 74 proc. daugiau, nei 2015 m. pradžioje.
„Pokytis akivaizdus – IT sektoriuje atsiranda daugiau lyčių balanso, nors atotrūkis tarp vyrų ir moterų vis dar tebėra didelis. Kai merginos dar mokykloje sulaukia daugiau padrąsinimų iš tėvų ir mokytojų, kai moksleivės pamato, kokios skirtingos gali būti IT specialybės ir kad tai tikrai ne vien apie programavimą, – visa tai ir kuria tą pokytį, kurį matome šiandien. Stereotipus padeda griauti ir įkvepiantys į IT sritį jau įžengusių moterų pavyzdžiai. Matydami, kaip tai svarbu, siekiame įvairiomis priemonėmis atverti IT pasaulį moksleivėms, skatiname darbuotojas dalintis savo istorijomis ir patirtimi“, – sako G. Klimašauskienė ir priduria, kad lyčių įvairovė technologijose padeda kurti inovacijas, didinta įmonių konkurencingumą ir darbuotojų įsitraukimą.
Emilės istorija: programuotoja tapo po medicinos studijų
Tarp beveik 11 tūkst. Lietuvoje dirbančių moterų programuotojų yra ir Emilė Skrupskaitė. Merginos istorija patvirtina tendenciją, kurią pastebi ir IT įmonės: dėl didesnio lankstumo ir persikvalifikavimo galimybių į šį sektorių ateina vis daugiau merginų ir moterų, pirminį išsilavinimą įgijusių su IT visai nesusijusiose srityse.
„Mano pavyzdys rodo, kad išmokti galima viską. Nes ir man dar visai neseniai atrodė, kad programuoti neišmoksiu niekada, o šiandien jau pusantrų metų dirbu programuotoja tarptautinėje IT įmonėje“, – šypteli E. Skrupskaitė.
Bene labiausiai Emilė nustebina aplinkinius, kai prisipažįsta, kad ji tik per plauką netapo gydytoja. Iš tiesų 27metų mergina baigė medicinos magistro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tačiau užuot apsivilkusi baltą gydytojos chalatą, daug kam netikėtai tapo programuotoja.
„Aš bijau adatų ir niekada nesvajojau apie mediciną, tačiau baigusi mokyklą visiškai nežinojau, ko noriu ir turėjau labai mažai žinių apie specialybes apskritai. Mokiausi gerai, todėl ir pasirinkau mediciną. Mokytis buvo tikrai sunku – kai nesijauti savo vietoje, mokytis yra dar sunkiau. Bet mesti ir eiti į niekur man atrodė labai neprotinga, todėl nusprendžiau baigti studijas“, – savo istorija dalinasi „Adform“ programuotoja Emilė.
Gavusi diplomą mergina įsidarbino žalų administravimo specialiste vienoje draudimo įmonėje, kaip pati sako, „kad galėčiau išlaikyti save“, ir laisvalaikiu pradėjo savarankiškai mokytis programuoti. Emilė sako, kad išdrįsti pabandyti ją paskatino brolis, kuris taip pat programuotojas, bei draugai, kurie visada ją palaikė.
„Nors mokiausi ir savarankiškai, didelis lūžis įvyko, kai patekau į IT akademiją dabartinėje savo darbovietėje, kur kelis mėnesius intensyviai mokiausi programavimo. Čia įgijau labai daug naudingų žinių, pradėjau programuoti, o galiausiai gavau ir programuotojos darbą“, – pasakojo E. Skrupskaitė.
„Galimybių dabar yra labai daug, daug išmokti galima ir savarankiškai. Svarbiausia – nebijoti ir bandyti“, – įsitikinusi mergina.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydienė, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.