Pirmosiomis liepos dienomis Lietuvoje fiksuotas itin didelis kritulių kiekis – per pirmas 10 dienų iškrito 78,4 mm, o tai beveik atitinka visą įprastą liepos mėnesio normą. Dėl pavojingo smarkaus lietaus įvairiose šalies vietose teko susidurti daugiau nei pusę mėnesio, todėl daugiabučių stogai ir lietaus vandens nuvedimo sistemos buvo patikrintos ne kartą. Po audrų kai kuriuose namuose gali pasireikšti anksčiau nepastebėti ženklai, tokie kaip dėmės ant lubų, drėgnos sienos ar nemalonus drėgmės kvapas rūsyje.
Viename iš „Civinity Namai“ administruojamų daugiabučių dėl audros užsikimšusios stogo įlajos nebespėjo efektyviai nuvesti vandens, todėl jis užliejo visą laiptinę. Laimei, avarinė komanda sureagavo operatyviai, todėl pavyko išvengti didesnių nuostolių. Šis incidentas parodė, kaip greitai ant stogo prasidėjusi problema gali paveikti kelis pastato aukštus ir bendrąsias patalpas.
„Per stiprią liūtį ant stogo per keliolika minučių gali susikaupti didelis vandens kiekis. Atvykusi komanda tikrina visą jo kelią – nuo įlajų ir stogo dangos iki laiptinės, rūsio bei patalpų, kuriose įrengti elektros skydai. Vandens pėdsakas dažnai atsiranda toliau nuo vietos, pro kurią jis pateko į konstrukcijas, todėl vien nuvalyti sušlapusią sieną neužtenka“, – sako „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.
Drėgmės dėmė gali būti toliau nuo pratekėjimo vietos
Ant plokščių stogų lietaus vanduo surenkamas per įlajas, o nuo šlaitinių stogų nuteka latakais ir lietvamzdžiais. Sezono metu šiose vietose kaupiasi lapai, samanos, smulkios šakos, smėlis ir kiti nešvarumai, kuriuos atneša vėjas. Dėl šios priežasties net ir pavasarį išvalyta sistema po kelių vasaros audrų gali būti užteršta iš naujo.
Sumažėjus įlajos ar lietvamzdžio pralaidumui, vanduo kaupiasi ant stogo ir prie konstrukcijų sujungimų, o vėliau gali patekti po stogo danga, į perdangas ar inžinerines šachtas. Drėgmė konstrukcijomis gali keliauti kelis metrus, todėl ant laiptinės lubų atsiradusi dėmė nebūtinai rodo tikslią vietą, kurioje stogas tapo nesandarus.
Pirmieji požymiai dažnai būna gana kasdieniški: viršutinio aukšto bute ar laiptinėje patamsėja lubų kampas, pradeda luptis dažai, prie šachtos girdimas lašėjimas. Rūsyje gali sudrėkti siena arba atsirasti anksčiau nebuvusi bala. Lauke verta atkreipti dėmesį į per latako kraštą bėgantį vandenį, atsikabinusią jungtį ar nuolat šlapią vietą ties lietvamzdžiu.
Gyventojai neturėtų patys nustatinėti gedimo priežasties. Administratoriui labiausiai padeda nuotrauka, tiksliai nurodyta vieta ir laikas, kada požymis pastebėtas. Jeigu drėgmė atsirado bute, svarbu pažymėti kambarį ir sienos ar lubų vietą. Pranešant apie bendrąsias patalpas, būtina nurodyti laiptinę, aukštą arba rūsio patalpą.
„Gyventojai pastatą mato kasdien, todėl jų pranešimai dažnai padeda problemą pastebėti pačioje pradžioje. Nauja drėgmės dėmė ar po lietaus rūsyje atsiradęs vanduo yra pakankama priežastis kreiptis į administratorių. Komandai daug lengviau pradėti patikrą, kai žmogus atsiunčia nuotrauką ir tiksliai parašo, kur bei kada tai pastebėjo“, – teigia A. Soikinas.
Jei vanduo priartėja prie elektros skydų, laidų ar kitų elektros įrenginių, jų negalima liesti. Apie tokią situaciją reikia nedelsiant pranešti avarinei tarnybai ir namo administratoriui.
Stogo būklės vertinimas yra techninės priežiūros dalis
Gyventojams patiems lipti ant stogo nerekomenduojama. Stogo dangos, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų bendrųjų konstrukcijų būklę turi įvertinti už namo techninę priežiūrą atsakingas specialistas. Gyventojai už šią priežiūrą moka kas mėnesį. Technikas apžiūri pastatą, fiksuoja defektus ir pateikia išvadą, kokių veiksmų reikia imtis. Valymo ar remonto darbai organizuojami atsižvelgiant į nustatytą problemą, o jų kaina priklauso nuo apimties.
Po kelių stiprių liūčių verta pasiteirauti administratoriaus, kada paskutinį kartą buvo tikrintos stogo įlajos ir lietvamzdžiai, ar po vasaros audrų atlikta papildoma apžiūra ir kokių trūkumų jos metu rasta. Pavasarinė patikra parodo sistemos būklę tuomet, tačiau per vasarą vėjas gali atnešti naujų nešvarumų, o stiprus vandens srautas – pajudinti lietvamzdžiuose susikaupusias nuosėdas.
Artėjant rudeniui, lietaus vandens nuvedimo sistemoms teks dar viena apkrova. Prasidėjus lapų kritimui, kamščiai įlajose ir latakuose formuojasi greičiau. Dabar pastebėtą trūkumą dar galima pašalinti iki ilgesnio lietingo laikotarpio.
Ant lubų atsiradusi nedidelė dėmė pati savaime neparodo, kiek vandens pateko į pastato konstrukcijas. Ją užfiksavus ir perdavus informaciją administratoriui, technikas gali įvertinti, ar pakaks išvalyti įlają, ar reikės taisyti stogo dangą, džiovinti konstrukcijas ir tikrinti šalia esančias inžinerines sistemas.
