Vienas iš dešimties pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų gali patirti aukštą nerimo dėl taršos lygį. Tokią tyrimo išvadą spalio 1 d. Klaipėdos universitete (KU) vykusioje diskusijoje aptarė mokslininkai, miesto bendruomenės ir atsakingų institucijų atstovai. Jie diskutavo, kaip tarša paliečia gyventojų kasdienybę bei savijautą ir kokių sprendimų reikia miestui.
„Vienas iš dešimties apklaustų žmonių yra rimtoje psichikos sveikatos situacijoje, kuri gali turėti pasekmių. Chroniškas stresas veda prie labai rimtų fizinės sveikatos sunkumų. Ir tada jau turėsime iššūkius ne tik miestiečiams, bet ilgainiui ir visos valstybės ekonomikai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė Audra Balundė.
Ji atkreipė dėmesį, kad būtų svarbu išsamiau tyrinėti galimas ilgalaikes pasekmes žmonių sveikatai, pavyzdžiui, kiek dažniau žmonės, gyvenantys šalia pramoninės taršos, priversti imti nedarbingumą. KTU mokslininkių dr. Audros Balundės ir prof. dr. Audronės Telešienės tyrimas paremtas 700 pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų apklausa. Anot tyrėjų, tai itin didelis kiekis apklaustųjų tokiam tyrimui. Apklausos duomenimis, 65 proc. respondentų nurodė reguliariai susiduriantys su triukšmu, po 57 proc. – su dulkėmis ir nemaloniais kvapais. Sutrikusį miegą įvardijo 53 proc. apklaustųjų.
Tyrėjos atkreipė dėmesį, kad vertinant taršą svarbu matyti ir tai, kaip ją patiria greta pramonės gyvenantys žmonės. Neigiamas poveikis psichologinei būklei prasideda dar gerokai anksčiau nei pramoninė veikla – vos sužinoję apie pramonės objektų plėtrą, žmonės jau patiria stresą.
Renginį atidarė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Jis pabrėžė universiteto vaidmenį telkiant mokslą, gyventojus ir politikus.
Renginyje bendruomenės požiūrį į taršą pristatė „Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova. Apie taršos problemas ir nerimą dėl pramonės plėtros Žvejybos uoste kalbėjo Laura ir Audrius Domarkai. Aplinkos ministerijos atstovai aptarė nacionalinę oro apsaugos politiką, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė – triukšmo ir kvapų situaciją Klaipėdoje. Ji pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį įmonių požiūris į taršą pasikeitė į gerą pusę.
Po pranešimų vyko žurnalistės Simonos Kvederytės moderuojama diskusija. Joje aptarta, kaip galima spręsti taršos problemas.
Nacionalinį mokslinį seminarą „Pramoninė tarša ir psichikos sveikata Klaipėdos mieste: bendruomenės balsas, tyrimai ir taršos problemos sprendimai“ organizavo KTU ir KU Socialinių pokyčių studijų centras. Tyrimas atliktas ir renginys organizuotas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą.
