Lapkričio 28 d. Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Dangaus Karaliene šviesi“, skirta katalikų liaudiškojo pamaldumo tyrinėtojo prof. habil. dr. Alfonso Motuzo (1955–2019) 70-osioms gimimo metinėms. Renginį inicijavo KU Filologijos katedra, tęsdama universiteto tradiciją pagerbti iškilius Lietuvos humanitarus ir jų palikimą.
Konferencijos globėjas – Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikindamas dalyvius džiaugėsi, kad vis daugėja žmonių, besidominčių prof. habil. dr. A. Motuzo tyrinėjimų sfera ir pabrėžė, kad profesorius savo pedagoginės veiklos metu daugeliui jaunų žmonių padėjo pažinti liaudiškojo pamaldumo tradicijas.
Konferencija pritraukė mokslininkus, istorikus, etnologus, teologus, etnomuzikologus ir kultūros tyrėjus iš Lietuvos bei užsienio. Diskusijose ir pranešimuose buvo gvildenama prof. habil. dr. A. Motuzo nagrinėta liaudiškojo pamaldumo tematika, aptartos teorinės, praktinės ir metodologinės šios srities perspektyvos.
Konferencijos programoje savo įžvalgomis dalijosi žymūs Lietuvos ir tarptautiniai akademikai – nuo KU tyrėjų iki pranešėjų iš Vytauto Didžiojo universiteto, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, Ukrainos P. I. Čaikovskio Nacionalinės muzikos akademijos ir Lenkijos Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto. Aptartos temos apėmė liaudiškojo giedojimo tradicijas, Marijos kulto raidą, piligrimystės fenomeną, šeimos religinių tradicijų įtaką asmens tapatybei ir įvairius krikščioniškosios simbolikos aspektus.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pažymėjo, kad tokie renginiai – ypatingai svarbūs universiteto misijai: „Labai svarbu prisiminti tuos asmenis, kurie mūsų valstybei atidavė labai daug – kūrė pilietiškumą, priminė mūsų tradicijas. Manau, kad šiandienos Alfonso Motuzos 70-mečio paminėjimas yra labai reikšmingas Klaipėdos universitetui, kaip žinote, studijos yra viena iš misijų, tačiau mokslas ir poveikis visuomenei bei kultūrai yra labai svarbūs universitetui.“
Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys pabrėžė prof. habil. dr. A. Motuzo mokslinių darbų bibliografijos svarbą, akcentuodamas, kad ji atskleidžia tvirtus pamatus, kuriuos profesorius padėjo savo nagrinėtoje akademinėje srityje.
Kun. dr. Saulius Stumbra išreiškė viltį, kad šis renginys taps tęstiniu: „Tikiuosi, kad ši konferencija bus pirma, bet ne paskutinė – kad Klaipėdos universitete liaudiškojo pamaldumo tyrimai ir diskusijos taps nuolatiniu reiškiniu.“
Renginyje ne kartą skambėjo mintys apie prof. A. Motuzo asmenybę – jo smalsumą, intelektualinę šviesą ir gebėjimą įkvėpti studentus bei bendradarbius. Konferencijos pabaigoje nuskambėjo tradicinio giedojimo koncertas, kuriame pasirodė Šiaulių „Šv. Cecilijos“ liaudiškojo giedojimo kolektyvas.
Tarptautinę konferenciją organizavo Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas kartu su Filologijos katedra.
Prof. habil. dr. A. Motuzas buvo pirmasis tyrėjas, sistemingai pradėjęs analizuoti liaudiškojo pamaldumo praktikas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jo ekspedicijos, teoriniai darbai, publikacijos bei paskaitos Lietuvos ir užsienio universitetuose padėjo pamatus naujai humanitarinių tyrimų krypčiai. Konferencijos pranešėjai pabrėžė, kad ši sąvoka – „liaudiškojo pamaldumo praktikos“ – Lietuvos akademinėje bendruomenėje plačiai paplito prof. Motuzo dėka.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.