Rašytojas ir politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas teigia, kad valstybė nepakankamai įsitraukia valdydama dėl migracijos kylančius visuomenės pokyčius. Jo vertinimu, neišspręsti klausimai persikelia į gatvę ir ima reikštis provokacijomis, tokiomis kaip kiaulės galvos demonstravimas prie Kauno mečetės ar Korano deginimas Vilniuje.
Baikerių akciją musulmonų atstovas vadina suplanuota provokacija
Rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės, vykstant musulmonų pamaldoms, susirinkę baikeriai demonstravo kiaulės galvą, triukšmavo motociklais, leido roko muziką ir skandavo „Lietuva“.
Akcijoje dalyvavo motociklininkų klubų „Roadhogs MC“, „Vilkai MC“, „Vorai MC“ ir kitų klubų nariai. Savivaldybės leidimas šiam susibūrimui nebuvo išduotas.
Vieno baikerių klubo atstovas tvirtino, kad protestas nebuvo nukreiptas prieš islamą. Pasak jo, akciją paskatino automobilių statymo problemos ir musulmonų maldos lauke.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos–Muftiato vadovas Aleksandras Beganskas tokią versiją atmetė. Jo teigimu, maždaug šimto žmonių akcija buvo iš anksto suplanuota ir tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Kaip vieną aiškiausių tokio akcijos pobūdžio ženklų jis įvardijo kiaulės galvos demonstravimą.
Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Taip pat pradėta administracinė teisena dėl renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo.
Dar vienas incidentas užfiksuotas rugsėjo 13 dieną Vilniuje. Apie 1.57 val. policijai pranešta, kad Etmonų gatvėje prie baro deginamas Koranas. Įtariamieji tuo metu dar nebuvo nustatyti, o policija pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Visuomenės pokyčiai daliai žmonių kelia nesaugumo jausmą
R. Bogdanas abu incidentus vertino kaip visuomenėje augančios įtampos ir atvykėlių „svetimumo“ pojūčio ženklus. Pasak jo, migracija Lietuvoje dar nėra savaime tapusi rimta problema, tačiau anksčiau gana homogeniška šalies visuomenė keičiasi greitai, o dalis žmonių tokiems pokyčiams nėra psichologiškai pasirengę.
Jo nuomone, nepasitenkinimas migrantais labiau susijęs su psichologiniu saugumo jausmu negu su darbo vietomis. Kartu apžvalgininkas pabrėžė, kad nėra pagrindo automatiškai sieti atvykėlius su didesniu nusikalstamumu.
R. Bogdanas taip pat atmetė tiesioginį dabartinių reakcijų į migrantus lyginimą su 1933 metų Vokietija ir Holokaustu. Jis atkreipė dėmesį, kad žydai šalia vietos gyventojų buvo gyvenę šimtmečius, o dabartiniai atvykėliai sudaro naujas bendruomenes.
Apžvalgininkas priminė, kad Lietuva pati kūrė migracijos infrastruktūrą Uzbekistane ir kvietė darbuotojus. Todėl, jo vertinimu, valstybė privalo skirti proporcingus išteklius atvykėliams tikrinti ir jų bei vietos visuomenės sugyvenimui organizuoti.
Kiaulės galvos demonstravimą prie mečetės R. Bogdanas pavadino brutaliu, chamišku ir negražiu veiksmu, tačiau kartu – perspėjamuoju signalu. Jeigu į kylančią įtampą nebus reaguojama, jo nuomone, gali daugėti didesnių antimusulmoniškų demonstracijų.
VSD įspėjo apie išaugusią smurto riziką
Rugsėjo 24 dieną Valstybės saugumo departamentas paskelbė, kad Lietuvos informacinėje erdvėje padaugėjo neapykantos kurstymo prieš musulmonus. Žvalgybos tarnybos vertinimu, artimiausiu metu išaugo smurtinių nusikaltimų prieš musulmonų bendruomenės narius ar jos objektus rizika.
VSD nurodė, kad Lietuvoje gyvenančių musulmonų radikalizacijos rizika egzistuoja, tačiau iki rugsėjo 24 dienos tokių atvejų nebuvo nustatyta. Departamentas informaciją apie incidentus perdavė sprendimų priėmėjams ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 23 dieną pareiškė neturintis duomenų, kad musulmonai migrantai keltų grėsmę Lietuvai. Jis paragino migracijos klausimus ir protestus vertinti rimtai, tačiau rengti juos atsakingai.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nutarė nuo lapkričio 1 dienos uždaryti migracijos prašymus priimančius padalinius Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Po šio sprendimo tokių padalinių skaičius sumažės nuo 31 iki 27.
Per ketverius metus per išorės paslaugų teikėjus į Lietuvą atvyko 65 691 migrantas, iš jų 30 459 – per keturis uždaromus padalinius. Ministras sprendimą susiejo su VSD perspėjimais ir galimomis saugumo bei terorizmo grėsmėmis.
