Lietuva šiuo metu nesvarsto konkretaus branduolinio ginklo dislokavimo ar perdislokavimo savo teritorijoje, antradienį, spalio 6 dieną, pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, siūlomu Konstitucijos pakeitimu siekiama užsitikrinti galimybę prireikus pasinaudoti visomis NATO gynybos ir atgrasymo priemonėmis.
Ministras ragina iš anksto neatsisakyti NATO galimybių
R. Kaunas pabrėžė, kad branduolinis ginklas yra viena iš NATO suteikiamų atgrasymo galimybių. Lietuva, būdama visateisė Aljanso narė, neturėtų jos iš anksto atsisakyti, nors šiuo metu apie konkretų tokios ginkluotės dislokavimą šalyje nekalbama.
Ministro teigimu, politikų užduotis – pašalinti galimas teisines kliūtis. Jeigu ateityje būtų svarstomi konkretūs sprendimai, dėl jų techninio įgyvendinimo tartųsi kariuomenių vadovai.
NATO oficialiai skelbia, kad branduoliniai pajėgumai yra esminė bendrų Aljanso atgrasymo ir gynybos pajėgumų dalis. Branduolinius ginklus turi trys NATO valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. JAV strateginiai branduoliniai pajėgumai laikomi svarbiausia Aljanso saugumo garantija, o britų ir prancūzų pajėgos papildo bendrą atgrasymą.
R. Kaunas taip pat patvirtino, kad Lietuva kalbasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste dėl papildomų saugumo garantijų. Tačiau, anot ministro, prieš priimant konkretesnius sprendimus pirmiausia būtina pakeisti Lietuvos teisinį reguliavimą.
Seimas pirmą kartą pritarė Konstitucijos pataisai
Galiojantis Konstitucijos 137-asis straipsnis nustato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projektu XVP-1729 siūloma visą šį straipsnį pripažinti netekusiu galios.
Projektas buvo įregistruotas liepos 3 dieną, o patikslintas jo variantas – rugsėjo 9-ąją. Spalio 6 dieną 10.20 val. Seimas per pirmąjį balsavimą pataisai pritarė: už balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, susilaikė 6.
Šis rezultatas viršijo Konstitucijai pakeisti reikalingą mažiausiai dviejų trečdalių visų Seimo narių, arba 94 parlamentarų, daugumą. Kad pataisa būtų priimta galutinai, Seimas turės balsuoti antrą kartą ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Per antrąjį balsavimą taip pat reikės bent 94 balsų.
R. Kaunas 137-ojo straipsnio panaikinimą pavadino pirmiausia aiškiu atgrasymo signalu, o ne sprendimu nedelsiant dislokuoti branduolinius ginklus.
Rusijos karas paskatino keisti teisinį reguliavimą
Projekto aiškinamajame rašte pataisos būtinybė grindžiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimu ir karinės infrastruktūros stiprinimu Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.
Ministras svarstymus dėl Konstitucijos pakeitimo taip pat tiesiogiai susiejo su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Pasak jo, jeigu šio karo nebūtų, tokia diskusija veikiausiai nebūtų kilusi.
R. Kaunas nesutiko su nuogąstavimais, kad galimybė Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą šalį paverstų didesniu Rusijos taikiniu. Jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, agresoriaus jau dabar laikoma taikiniu. Be to, šalis yra greta Rusijos strateginės ginkluotės, dislokuotos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, todėl, ministro vertinimu, „labiau taikiniu“ tapti nebegali.
