Kiekvienam svarbu kuo ilgiau išsaugoti sveikas akis ir gerą regėjimą. Jei nepavyksta, akių šviesą padeda susigrąžinti gydytojai oftalmologai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojai oftalmologai pacientams, praradusiems regėjimo aštrumą, gali pasiūlyti naujų gydymo metodų, modernių priemonių.
Artėjant spalio 9-ajai, Pasaulinei regėjimo dienai, Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojos oftalmologės Lina Kurtinė ir Kamilė Račkelytė pasakoja ne tik apie naujas galimybes, gydant akių ligas, bet ir skatina kiekvieną rūpintis savo akimis ir nenumoti ranka, jei regėjimas silpsta, akys pavargsta ar skauda.
Svarbiausia – patiems saugoti akis
Galimybių įveikti akių ligas bei koreguoti regėjimą yra daug ir įvairių, tad kuo ilgiau išsaugoti regėjimą ir sveikas akis turėtų stengtis kiekvienas. Anot Akių ligų skyriaus vedėjos gydytojos oftalmologės Linos Kurtinės, tam būtina rūpintis akimis ir nežiūrėti aplaidžiai, kai regėjimas silpsta, akys pavargsta, peršti, skauda ar ašaroja. Pasaulio sveikatos organizacijai antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbus Pasauline regėjimo diena, gydytojai oftalmologai skatina pasirūpinti savo akimis ir nelaukti, kol regėjimas sutriks.
Regėjimas sutrikti gali dėl įvairių priežasčių. Dažna priežastis būna infekcinės ir neinfekcinės ligos (pvz., hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas), mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, amžėjimas.
Pasak gydytojos, tam, kad regėjimas nesilptų, svarbi ir tinkama mityba. Kad akys būtų sveikos, nuo seno buvo patariama valgyti daug morkų, mėlynių, riešutų, sėklų, žuvies ir kitų produktų, padedančių stiprinti regėjimą.
Dirbantiems kompiuteriu ar per ilgai žiūrintiems į kitus šviečiančius ekranus, patariama leisti akims pailsėti – pasižiūrėti pro langą, pažvilgčioti į vieną ar į kitą pusę, aukštyn ir žemyn. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į akių sausėjimą. Gydytoja pataria periodiškai vartoti akis drėkinančius lašus.
Norint kuo ilgiau išsaugoti gerą regėjimą, svarbu formuoti tinkamus įpročius: reguliariai, bent kartą per metus, tikrintis regą. Nešiojančiam akinius – taip pat tikrintis, nes žmogui senstant keičiasi akių vidinės terpės, kinta ir reikalingų akinių stiprumas.
Nuo 35–erių metų ir vyresniems žmonėms, net ir nesiskundžiantiems regėjimo pablogėjimu, gydytoja rekomenduoja profilaktiškai tikrinti akis bei akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja grėsmė susirgti glaukoma, katarakta bei kitomis ligomis, kurios, laiku diagnozavus, įveikiamos moderniomis priemonėmis ir naujais metodais.
Nauja paslauga – intravitrealinė injekcija
Sergantiems amžinės geltonosios dėmės degeneracija, diabetine retinopatija ir esant tinklainės venų trombozės komplikacijoms Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriuje jau taikoma intravitrealinė injekcija – tai procedūra, kai vaistai suleidžiami tiesiai į akies stiklakūnį – skaidrią želatininę medžiagą, užpildančią akies vidų.
„Pats pacientas negali spręsti, ar jam reikalinga ši procedūra – tam būtina oftalmologo išvada. Ir net ne visi oftalmologai, ypač dirbantys rajone, turi galimybę ir techniką atlikti visus tyrimus, kad būtų nustatytas šios procedūros poreikis. Ne visiems, sergantiems geltonosios dėmės degeneracija, reikia šio gydymo“, – sako gydytoja oftalmologė Kamilė Račkelytė.
Paciento gydymas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Gydymas yra tęstinis, tad, pradėjus jį, pacientas gydymui turi atvykti kartą per mėnesį bent tris mėnesius iš eilės. Vėliau, įvertinus gydymo efektyvumą, galima daryti ilgesnes pertraukas – kas du, tris ar daugiau mėnesių.
Dažniausiai intravitrealinės injekcijos skiriamos vyresnio amžiaus žmonėms – per 60 metų, sergantiems eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija. Tačiau procedūros prireikia ir jaunesniems pacientams – ypač tiems, kurie kenčia nuo cukrinio diabeto sukeliamų akių komplikacijų ar tinklainės venų trombozės padarinių.
Tai labai efektyvus gydymo metodas. Gydytoja oftalmologė Kamilė Račkelytė džiaugiasi, kad gali jį taikyti Šiauliuose, nes iki šiol žmonės dėl šios procedūros turėjo vykti į didžiuosius centrus. Dabar kelias bus trumpesnis, o pagalba – greitesnė. Svarbu ir tai, kad intravitrealinės injekcijos pacientams yra kompensuojamos – gydymas visiškai nemokamas.
Intravitrealinės injekcijos iki šiol Šiaurės Lietuvos regione nebuvo taikomos, tad Respublikinė Šiaulių ligoninė atveria duris gydymui, kurio reikėjo daugeliui.
Kataraktos operacijų daugėja
Lęšiuko implantacija katarakta sergantiems žmonėms tampa kasdienybe. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojai oftalmologai per metus atlieka per 1000 kataraktos operacijų, kurių metu sudrumstėjęs lęšiukas keičiamas dirbtiniu. Dirbtinį lęšiuką renkasi pats pacientas, patariant gydytojui, o rinktis yra iš ko. Šiuo metu Akių ligų skyriuje naudojami kelių gamintojų skirtingas savybes turintys dirbtiniai lęšiukai. Jų parinkimas tapo dar tikslesnis, įsigijus naują bekontaktį biometrą.
Akių ligų skyriuje dirba pakankamai patirties ir operacinių įgūdžių turintys gydytojai: Milda Gražėnienė, Irena Ričkuvienė, Lina Bridžiūtė-Skučienė, Lina Kurtinė. Jų atliekama lęšiuko keitimo operacija trunka nuo 20 iki 40minučių. Pacientas po operacijos tą pačią dieną gali vykti namo ir atvyksta apžiūrai kitos dienos ryte.
Operacijos metu naudojama šiuolaikiška mikrochirurginė įranga – fakoemulsifikatorius, mikroskopas. Operacija, kurios metu pro 2-3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis, pacientui visiškai neskausminga. Po operacijos pacientas į operuotą akį mėnesį lašina lašus. Po to atvyksta į konsultaciją, kurios metu gali įsitikinti, kad tuoj po operacijos grįžęs regėjimas visiškai stabilizavosi.
Sėkmė priklauso ir nuo paciento pasirinkto lęšiuko. Medikai pastebi, kad naujuosius lęšiukus žmonės dar renkasi atsargiai. „Žmonės nebūna pasiruošę žiniai, kad reikės daugiau primokėti“, – pastebi gydytoja L. Kurtinė, informuojanti pacientus, kad yra priemokos, kurių dydis priklauso ir nuo lęšiuko tipo. Ligonis moka ne visą sumą, moka tik skirtumą nuo visos kainos ir sumos, kurią sumoka ligonių kasos.
Naujų lęšiukų implantacija dar saugesnė, todėl operuojančiam gydytojui ir operacinės slaugytojai dirbti su jais ir saugiau, ir lengviau. Gydytoja L. Kurtinė papasakoja, kaip lęšis yra paruoštas implantacijai, tad pažeidimo ir infekcijos galimybė sumažėja iki minimumo.
Medikai pastebi, kad naujuosius dirbtinius lęšiukus, turinčius daugiau papildomų charakteristikų
(papildomos dangos, refrakcijos indeksas ir t.t.) labiau renkasi jaunesni pacientai, vairuojantys automobilius, daug skaitantys, tačiau tai nereiškia, kad vyresniam žmogui šis lęšiukas netiks – jį galima implantuoti beveik visiems pacientams.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
