„Buvo tikrai karšta“, – po pustrečios valandos trukusių diskusijų atsikvėpė Lietuvos ligoninių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Ramanauskas. Vykdami į priėmimą su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene bei jos komanda, asociacijos nariai kiek nerimavo, ar į šį susitikimą atvyks pati ministrė, kokių rezultatų galima laukti, ko tikėtis… Visgi, po intensyvių diskusijų, kur buvo modeliuojama rajoninių ligoninių ateitis, asociacijos atstovai skirstėsi su šypsena veiduose.
Tokios delegacijos nesitikėjo
Tik šiemet veiklą atnaujinusi Lietuvos ligoninių asociacija, vadovaujama Jonavos ligoninės direktoriaus G.Ramanausko, pagaliau sulaukė tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Vyriausybės dėmesio. Audiencijos į ministeriją jie užsiprašė dar spalio pabaigoje, kuomet vyko rajonines gydymo įstaigas vienijančios organizacijos suvažiavimas Jonavoje. „Tokios delegacijos nesitikėjome. Važiuodami į susitikimą svarstėme, ar bus ministrė… O susirinko ne tik didžiulė ministerijos komanda, bet ir Vyriausybės vadovybė“, – maloniai nustebo asociacijai priklausantis Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Vienydama daugiau kaip 30 ligoninių vadovų iš visos šalies ir siekdama aktyviai prisidėti prie sveikatos sistemos problemų sprendimo, poziciją rūpimais klausimais turėjo progos išguldyti ne tik sveikatos apsaugos ministrei, bet ir visai jos komandai. Į diskusiją įsijungė ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius su visu VLK branduoliu, o taip pat premjerės patarėjai, prezidentūros atstovai. SAM pozicijos išgirsti atvyko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. „Ministrė į derybas eina, yra nusiteikusi geranoriškai“, – noriai pasisakė M.Sinkevičius, iš susitikimo išskubėjęs vienas pirmųjų. Jam pritarė Jonavos ligoninei vadovaujantis asociacijos prezidentas G.Ramanauskas. „Džiugu, kad ministerija rado laiko įsiklausyti į problemines rajoninių ligoninių vietas ir mums parodė didžiulį dėmesį. Ministerija iš tiesų įsiklauso į rajono problemas.
Dėkojame, kad ji priima asociaciją ir mato jos vietą. Tuo tarpu mes matome, kad jai rūpi ne tik didžiųjų šalies gydymo įstaigų – Santaros klinikų ar Respublikinės Panevėžio ligoninės – aktualijos, bet ir rajoninės gydymo įstaigos. Džiaugiamės mums skirtu dėmesiu. Esame sužavėti, kad į situaciją bandoma pažvelgti kompleksiškai“, – sakė jis, ir pats nustebęs dėl tokio produktyvaus dialogo su SAM.
Išsakė skaudulius
Už uždarų durų vykusio susitikimo metu ligoninių asociacija su SAM ir ligonių kasų delegacija aptarė keletą kertinių, daug dėmesio medikų bendruomenėje sulaukiančių klausimų: virškvotinių paslaugų apmokėjimo galimybes, kitų metų ligoninių finansavimo matmenis, kuriamų reanimacijos klasterių funkcionavimo principą, bazinių gydymo įstaigų paslaugų metodiką, taip pat IT infrastruktūros plėtrą. Paliestas ir ekstremalių situacijų infrastruktūros išlaikymo klausimas – alternatyvus energijos ir šilumos tiekimas.
„Buvo tikrai karšta. Diskusijos buvo plačios. Paliesti finansiniai, struktūriniai, žmogiškųjų išteklių klausimai. Kalbėjomės ir apie savanorišką papildomą draudimą. Be abejo, viskas atsimuša į ribotas sveikatos apsaugos biudžeto galimybes, tad dėl papildomų finansavimo šaltinių ieškoma sprendimų. Kai kurie klausimai atsiduria ir Finansų ministerijos galioje“, – sakė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
„Svarbiausia, jog atvėrėme rajoninių ligoninių skaudulius, o ministerija parodė savo galimybes, tad diskutavome apie paslaugų efektyvinimą, struktūrinius įstaigų pokyčius. Galiausiai viskas priklausys nuo finansavimo galimybių ir kur bus dedami akcentai, kadangi biudžetas – sunkiai prognozuojamas. Jis priklauso ir nuo visos Lietuvos ekonomikos situacijos“, – toliau aiškino G.Ramanauskas.
Aršesnė diskusija, anot pašnekovo, vyko su VLK direktoriumi Gyčiu Bendoriumi. Asociacijos nariai iš VLK vadovo turėjo galimybę dar oficialaus biudžeto pristatymo išvakarėse pirmieji išgirsti kitų metų biudžetą ir su gydymo įstaigomis sudaromų sutarčių gaires.
„Čia esama ir mano kaltės. Rajoninėms ligoninėms skyriau per mažai dėmesio“, – po susitikimo trumpai pakomentavo VLK vadovas G.Bendorius.
Paslaugų nestabdys
„Pirmasis darbinis susitikimas – neblogas. Manau, buvome išgirsti ir rasime bendrą spendimą. Žinoma, vieno susitikimo tam neužteks. Be to, sprendimų turi ieškoti ne tik ministerija, bet ir ligonių kasos, kiti valdžios atstovai. Visos bėdos jiems buvo seniai žinomos, tačiau niekas jų metų metus nesprendė, taigi turėjo ateiti laikas visiems susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti apie problemas. Manau, jas pajudinome ir pagaliau imsime spręsti“, – pozityviai po diskusijos su valdžios galvomis nusiteikė asociacijos viceprezidentas, Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas.
Anot jo, visos viltys dėl rajoninių ligoninių išsakytų lūkesčių keliamos į kitus metus. O šiuos, ko gero, teks užbaigti su nūdienos realijomis: priemokų už suteiktas viršsutartines paslaugas negaus. Raseinių ligoninė per metų ketvirtį vien iš dienos stacionare suteiktas paslaugas iš VLK negaus apie šimtą tūkstančių sumos apmokėjimo.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Plungė. „Nors esame panašaus lygio gydymo įstaigos ir rajoninių ligoninių aktualijos vyrauja tos pačios, dėl įvairių priežasčių kiekviena savivaldybė turime savų, tik mums būdingų klausimų. Plungės ligoninei aktualu sutarčių viršijimas už stacionarines paslaugas. Suma siekia netoli pusės milijono. Kitais metais paslaugas teiksime, kaip teikėme, tad tikimės dėl geresnio biudžeto pakovoti“, – kad šiemet prie patvirtintų žaidimo taisyklių teks prisitaikyti, aiškina viršsutartinių paslaugų klausimą taip pat gvildenęs R.Mažeika.
Viena pirmųjų prakalbusi apie chirurginių paslaugų stabdymą – Kretingos ligoninė. Jos vadovas Romaldas Sakalauskas pastarąjį susitikimą su valdžios atstovais vertina blaiviai. Jo teigimu, dalinti pažadus reikia atsargiai. Vis dėlto pasidžiaugė metų pabaigoje turėjęs galimybę išklausyti ministerijos poziciją, kitų metų ligonių kasų sutarčių gaires.
„Dirbkime gerai, nuosekliai, o ar bus apmokėta – sprendimai priekyje. Šiuo metu mūsų įstaigai neapmokėta pusė milijono. Neturėsime už ką pirkti kalėdinių žaisliukų. Tačiau viltis visada miršta paskutinė“, – naujo impulso įkvėptas dalinosi R.Sakalauskas.
Tuo tarpu LLA viceprezidentė Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė pasidžiaugė, kad diskusija buvusi konstruktyvi, išgirsti kiekvieno dalyvavusio atstovo situacija ir lūkesčiai.
„Suprantama, kad pinigų visuomet ir visiems trūksta, tad norisi juos racionaliai panaudoti. Visų svarbiausia, kad turėjome galimybę išsakyti, į ką orientuojasi rajoninės ligoninės ir kokius pacientų lūkesčius norime atremti. Valdžios atstovai išgirdo, kuo mes gyvename – vadovaujamės ne asmeninėmis ambicijomis ir noru nutraukti sutartis pasirodant svarbiais, o norime teikti paslaugas regiono gyventojams, nes ten žmonės taip pat yra svarbūs. Džiugu, kad yra ieškoma sprendimų. Pamatėme, kad ligoninės yra analizuojamos visais aspektais“, – tikina ji, matanti, kad iš susitikimo ateityje pavyks išpešti nemažai gero rajoninių ligoninių labui.
Komentaras
Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius:
– Savivaldai svarbi Jonavos ligoninė. Taip pat kaimynai – Kėdainiai, Raseiniai, Plungė, Kretinga, kurių atstovai čia taip pat dalyvavo. Tad buvo įdomu išgirsti, kas rajono ligoninėms yra žadama 2026-iems metams. Buvo modeliuojama rajoninių ligoninių ateitis. Įtampas matome. Jos buvo nušviestos žiniasklaidoje ir anksčiau – pavyzdžiui, Kretingos atvejis, kai tenka stabdyti paslaugas. Nors kitose įstaigose situacijos ne tokios dramatiškos, norisi žinoti, kaip gyvensime toliau.
Laimei, fronto linijos neatidarytos – ieškoma bendro sutarimo ir kompleksiško sprendimo, kaip visi galėtume sutarti, o ligoninių rodikliai nešviestų raudonai su minuso ženklu. Ministrė į derybas eina, yra nusiteikusi geranoriškai.
Kadangi biudžetas trapus, su ministre dėl rajoninių ligoninių perspektyvos apsikeitėme nuomonėmis. Ne paslaptis, socialdemokratai supranta sveikatos sistemos sudėtingumą ir kompleksiškumą. Vis dėlto aiškiai pasisakome, kad rajoninės ligoninės turi likti, o pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteikiamos kaip įmanoma arčiau gyventojų namų.
O lūkesčiai Jonavos ligoninės atžvilgiu persidengia su kitomis rajono ligoninėmis: siekiame paslaugų sutarčių apimčių didinimo, kad jos būtų peržiūrimos. Visuotinai keliame ir apmokėjimo už paslaugas tvarkos klausimą – balo įkainį, kadangi jis jau neatlieka šių dienų ekonominių realijų. Bandome suprasti, ar prioritetai – dienos chirurgija, skubi pagalba –išlieka, ar modeliuojama tai pakeisti. Ateityje norisi stabilumo ir užtikrintumo.
Autorė: Greta Vanagienė
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
