Rugsėjo 15-osios naktį Lietuvos oro erdvėje sunaikintas sprogmenų turėjęs rusiškas dronas išryškino šalies oro stebėjimo sistemos trūkumus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažino, kad radarų, sensorių, pasieniečių kamerų ir kitų priemonių duomenys tebėra fragmentuoti, o dalį gynybos projektų stabdo vėluojantys sprendimai ir biurokratinės kliūtys.
Italijos naikintuvai droną sunaikino per pusvalandį
Dronas iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos oro erdvę ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Jį sunaikino iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją.
Nuo pirmojo perspėjimo apie oro pavojų iki pranešimo apie drono sunaikinimą praėjo maždaug 30 minučių. Įspėjimai buvo išsiųsti Vilniaus, Trakų, Elektrėnų ir Kauno apskrities gyventojams.
Drono nuolaužos rastos netoli Kauno marių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Įvykio vietoje buvo įvestas sprogmenų keliamo pavojaus valdymo planas „Skydas“, dirbo Karo policija ir Lietuvos policija. Pasak R. Kauno, dronas turėjo sprogmenų, tačiau po jo sunaikinimo apie nukentėjusius žmones ar padarytą žalą nepranešta.
Rugsėjo 16 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai greičiausiai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas. Dieną anksčiau krašto apsaugos ministras jo kilmės dar nepatvirtino, nes laukė žvalgybos surinktų įrodymų.
Rugsėjo 17-ąją R. Kaunas, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, patvirtino, kad dronas buvo paleistas iš Rusijos ir skirtas taikiniui Ukrainoje, o ne Lietuvoje. Ministro teigimu, Ukrainos elektroninės kovos priemonės paveikė droną, todėl šis nukrypo nuo numatyto maršruto ir per Baltarusiją pasiekė Lietuvą.
Po incidento Lietuva rugsėjo 16 dieną įteikė Baltarusijai protesto notą.
Stebėjimo duomenys vis dar nesujungti į vieną sistemą
R. Kaunas pripažino, kad Lietuvos radarų, trumpojo ir ilgojo nuotolio bei akustinių sensorių, pasieniečių kamerų ir „Sky Fortress“ stebėjimo priemonių duomenys tebėra fragmentuoti. Juos dar reikia sujungti į bendrą sistemą, kuri leistų vienoje vietoje matyti skirtingų šaltinių pateikiamą informaciją.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į techninius oro erdvės stebėjimo sunkumus. Pasak jo, radarams sudėtinga atskirti mažus dronus nuo paukščių. Vienu atveju keturių kilometrų aukštyje skridęs paukščių būrys sukūrė didelį radaro atspindį ir judėjo dronams būdingu greičiu.
Sistemos diegimą lėtina ir administracinės procedūros. R. Kauno teigimu, iš elektros skirstymo bendrovės ESO ilgiau kaip du mėnesius laukta sąlygų, reikalingų akustiniams sensoriams prijungti. Įsikišus krašto apsaugos viceministrui, klausimas esą buvo išspręstas per vieną dieną.
Panašių sunkumų, ministro teigimu, kyla ir statant Rūdninkų karinį miestelį. Į statybvietę atgabenti kranai kartais negalėjo būti prijungti prie elektros tinklo, todėl juos teko aprūpinti generatoriais. Projekto eigą, be Infrastruktūros valdymo agentūros, papildomai prižiūri ministro patarėjas: jis dalyvauja pasitarimuose ir informuoja apie neišspręstas problemas.
R. Kauno vertinimu, 2014 metų Rusijos įvykdyta Krymo aneksija turėjo tapti aiškiu signalu Lietuvos politikams. Daugelis dabar vėluojančių gynybos darbų, jo nuomone, turėjo būti užbaigti bent iki 2020 metų.
Antidroninę sistemą siekiama parengti 2027 metais
Pirmieji bandymams skirti dronų perėmėjų prototipai Lietuvoje turėjo pasirodyti 2026 metų vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, tačiau šis pažadas kol kas neįgyvendintas.
Tokios priemonės negali būti laikomos vienoje vietoje ir prireikus greitai permestos į kitą šalies dalį. Dronų perėmėjų veikimo nuotolis siekia maždaug 10–20 kilometrų, todėl Vilniuje esanti priemonė per kelias minutes nepasiektų už maždaug 70 kilometrų esančios Varėnos.
Lietuva numatė išbandyti apie 12 skirtingų tipų perėmėjų, įskaitant Ukrainoje jau naudojamas sistemas. Ateityje juos ketinama išdėstyti paleidimo aikštelėse visoje šalyje ir valdyti centralizuotai, pavyzdžiui, iš Karmėlavoje esančio valdymo centro.
Pagal programos terminus integruota antidroninė sistema turėtų pradėti veikti iki 2027 metų pabaigos. R. Kaunas siekia, kad ji būtų parengta pusmečiu anksčiau – iki 2027 metų vidurio. Sistemai kurti skirta 5 mln. eurų.
Prezidentas G. Nausėda savo ruožtu paragino keisti praktiką, kai didelė gynybos biudžeto dalis išleidžiama metų pabaigoje. Jis perspėjo, kad siekis panaudoti visas numatytas lėšas neturi virsti bet kokios ginkluotės pirkimu.
2026 metais Lietuvos gynybai numatyta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Iki rugsėjo buvo panaudota 41,4 proc. šio biudžeto. R. Kaunas prognozavo, kad 2027 metų gynybos išlaidos taip pat viršys 5 proc. BVP, o pinigine išraiška bus dar didesnės.
