Iš JAV į Kauną grįžusi verslininkė ir nuomonės formuotoja Ieva Voveris jau tris mėnesius gyvena daugiabutyje tiesiai priešais Kauno mečetę. TV3 laidoje „Be Tabu“ ji pasakojo pirmą kartą pamaniusi, kad netoliese vyksta koncertas, o išėjusi į lauką ir pamačiusi žmonių minią – buvusi šokiruota.
Penktadieniais iš namų stengiasi išvažiuoti anksčiau
Pasak I. Voveris, didžiosios penktadienio pamaldos prasideda maždaug 14 valandą. Todėl penktadieniais ji stengiasi iš namų išvažiuoti apie vidurdienį, kol teritorijos dar neužpildė policijos, „Bolt“ ir „Wolt“ automobiliai.
Vis dėlto moteris pabrėžė musulmonų nebijanti. Prie pat mečetės esančiame Ramybės parke ji užsiima joga ir, jos teigimu, nė karto nėra sulaukusi užgauliojimų ar pastabų.
Didesnį nerimą I. Voveris kelia ne mečetė, o parke prie Kauno geležinkelio stoties besiburiantys neblaivūs žmonės. Ji sakė, kad jos vaikai, eidami į parduotuvę, parką aplenkia, nes ten jaučiasi nesaugiai.
Po baikerių akcijos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą
Rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės susirinkę baikeriai triukšmavo, garsiai leido muziką, skandavo ir atsinešė kiaulės galvą. Policijos duomenimis, leidimo šiam susirinkimui jie neturėjo.
I. Voveris pasakojo dėl triukšmo, šūkių „Lietuva“ ir gausių policijos pajėgų pasijutusi tarsi per riaušes. Ji teigė mačiusi apie dešimt policijos automobilių, o privažiavimai prie teritorijos buvo užblokuoti.
Kauno musulmonų bendruomenei 30 metų priklausanti moteris po akcijos „Be Tabu“ atsisakė rodyti veidą ir nurodyti vardą, nes sakė nebesijaučianti saugi. Jos teigimu, maldininkai jautėsi pažeminti. Per akciją buvo leidžiama Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“, taip pat trumpai ir garsiai skambėjo vokiška muzika.
Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš tautinę, rasinę, etninę ar religinę žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Generalinės prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė rugsėjo 29 dieną pranešė, kad įtarimai dar nebuvo pareikšti nė vienam asmeniui.
Kauno regiono baikerių klubų sekretorius Linas Pečiukaitis neigė, kad akcija buvo siekiama kurstyti neapykantą. Pasak jo, baikeriai norėjo atkreipti institucijų dėmesį į automobilių statymą, garsias pamaldas ir kitus vietos gyventojų minimus viešosios tvarkos klausimus.
L. Pečiukaitis tvirtino, kad susibūrimas nebuvo iš anksto suplanuota masinė akcija, jos dalyviai vykdė policijos nurodymus ir tyčia neburgzino motociklų. Kas atsivežė kiaulės galvą, jis teigė negalintis paaiškinti.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses neeskaluoti konflikto. Jis pabrėžė, kad būtina gerbti musulmonų teisę netrukdomai atlikti religines apeigas ir kartu atsižvelgti į vietos gyventojų interesus.
Savivaldybė plečia stebėjimo kamerų tinklą
Kauno savivaldybė dar rugpjūčio 6 dieną, iki baikerių akcijos, užsakė 12 papildomų vaizdo stebėjimo kamerų Ramybės parkui ir jo prieigoms iš Totorių, Trakų bei Bažnyčios gatvių pusių. Iki šio užsakymo parke ir jo prieigose iš Vytauto prospekto bei Totorių gatvės pusių jau veikė 20 miesto kamerų.
Kauno vicemeras Andrius Palionis sakė, kad išplėstu kamerų tinklu naudosis policija, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir fiksuoti galimas provokacijas iš visų konflikto pusių.
TV3 pasakojime priminta, kad pirmoji medinė Kauno mečetė iškilo 1906 metais, o dabartinis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1931-aisiais. Sovietmečiu jis naudotas kaip sandėlis, biblioteka ir kavinė, o musulmonai į pastatą sugrįžo 1991 metais.
2019 metais mečetės bendruomenėje įvyko skilimas ir buvo įkurtas antrasis muftiatas, kuriam vadovauja Aleksandras Beganskas. Laidoje kalbinta bendruomenės narė nesutarimus aiškino skaidrumo, administravimo ir islamo krypties klausimais.
