Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytojas ortopedas- traumatologas Artūras Liutkevičius pastebi, kad sąnarių ligos turi tendenciją jaunėti.
Nors daugiau žmonių jomis suserga būdami senyvo amžiaus, nemaža dalis pacientų kreipiasi pagalbos būdami 30–40 metų.
Pasak gydytojo, visiškai išvengti šių ligų sudėtinga, nes jas dažnai nulemia paveldėjimas.
Visgi mažinti riziką ir prevenciškai jas gydyti galima mažinant kūno svorį, gydant antrines metabolines ligas, dėvint minkštą avalynę, vengiant ilgalaikio statinio krūvio.
Paveldėjimas, traumos, nutikimas, metabolinės ligos, tokios kaip artritas, podagra, cukrinis diabetas, – tai yra rizikos veiksniai, kurie gali lemti sąnarių nusidėvėjimą.
Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius sprendimus, kurie padeda išsaugoti judėjimo laisvę ir gyvenimo kokybę.
Lietuvoje pacientams yra prieinami pasaulinio lygio ir aukščiausios kokybės sąnarių protezai, kurie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kaip laiku atpažinti ligą? Į kokius simptomus nereikėtų numoti ranka ir iš karto kreiptis pas gydytoją?
– teiraujamės gydytojo A. Liutkevičiaus.
Sąnarių ligos atpažįstamos pagal pacientų nusiskundimus: tai gali būti galūnės skausmas, apsunkinta fizinė veikla, didėjančios nuskausminamųjų vaistų dozės, sutrikusi eisena, palaipsniui atsirandantys skausmai ramybėje.
Sąnarių ligos dažniausiai būna lėtinio pobūdžio, ir pacientai dažniausiai atvyksta konsultacijai pas ortopedą planine tvarka. Skubos tvarka rekomenduotina atvykti, kai pacientas suserga staigiai, t. y. atsiranda ūmus sąnario skausmas, pakyla temperatūra, staigiai sutrinka judėjimas.
Ar sąnarių nusidėvėjimas yra nuosprendis, laisvo ir nevaržomo judėjimo pabaiga? Kokius sprendimus gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina?
Dažniausiai dėvisi klubų ir kelių sąnariai, dėl to atraminių paviršių kremzlė tampa nepilnavertė, pakitusi, formuojasi osteofitai, destrukciniai–degeneraciniai pakitimai. Nustačius sąnario artrozę, gydymo tikslas yra kiek galima stabilizuoti progresavimą, t. y. išaiškinti pacientui prevencines priemones – laikytis balanso tarp galūnės judėjimo ir ramybės, koreguoti kūno svorį mažinant antsvorį, vartoti maisto papildus ir priešuždegiminius medikamentus, atlikti fizioterapines, gydomosios mankštos procedūras („švytuokliniai“ sąnario judesiai, dviračio minimas, baseinas, kūno tempimo pratimai), atlikti hialurono rūgšties, chondroprotektorių, tromboctais praturtintos kraujo plazmos terapijos intrasąnarines procedūras.
Šios priemonės gali atitolinti operacinius gydymo metodus. Bet jeigu konservatyvus gydymas nepadeda, yra naudojamas operacinis gydymas. Rekonstruojant kelio sąnarius atliekama blauzdikaulio proksimalinės dalies valgizuojanti osteotomija, vienpusis dalinis protezavimas arba totalinis kelio sąnario protezavimas. Rekonstruojant klubo sąnarį atliekamas totalinis protezavimas (retais atvejais esant klubo sąnario ankštumui atliekama klubo sąnario artroskopija).
Kokiais atvejais taikomas endoprotezavimas?
Endoprotezavimas atliekamas tada, kai gydytojas patvirtina sąnario atraminės funkcijos didelio laipsnio nepakankamumą – dėl artrozės, aseptinės kremzlės nekrozės, sąnario kremzlės dissekacijos, retais atvejais – dėl galūnės sąnarinio paviršiaus lūžimų.
Gydytojas, paskelbdamas operacijos nuosprendį, visada atsižvelgia į paciento nusiskundimus, skausmą krūvio metu ir ramybėje, sutrikusią eiseną, didėjančią nuskausminamųjų vaistų dozę, atliktus tyrimus ir rentgenogramas.
Ar didelė šių paslaugų paklausa Lietuvoje?
Endoprotezavimo paklausa per paskutinius 20 metų didėja. Šią paslaugą teikia Universitetinių klinikų, Respublikinių ligoninių ortopediniai centrai. Endoprotezus ortopediniams centrams skiria Valstybinė ligonių kasa. Eilės endoprotezui gauti yra skirtingos: tenka laukti nuo 6 mėnesių iki 2 metų.
Ar tai sudėtinga, skausminga operacija?
Endoprotezavimo operacijos pagal apimtį priskiriamos didelės apimties operacijoms. Po šių operacijų pacientai jau kitą dieną pastatomi ant kojų, gali savarankiškai eiti. Pooperaciniu periodu naudojami nuskausminamieji.
Ar dirbtinis sąnarys labai skiriasi nuo tikrojo, ar pacientas jaučia kokį tai skirtumą?
Endoprotezavimo operacija – tai pažeistų sąnarių paviršių pakeitimas dirbtinais implantais, pagamintais iš plastiko, metalo, keramikos ar kitų sintetinių medžiagų. Tokios operacijos tikslas – panaikinti sąnario skausmą, atstatyti funkciją. Daugeliu atvejų šis tikslas yra pasiekiamas.
Dirbtinis sąnarys visada skirsis nuo tikrojo. Lyginant klubo ir kelio protezavimo operacijas, pacientas po klubo operacijos jaučiasi geriau (dažnai nejaučia skirtumo tarp operuoto ir neoperuoto sąnario), po kelio protezavimo, esant ilgesniam reabilitaciniam periodui, pacientas dažniau išsako nusiskundimus į krūvį, oro permainas, jaučia dažnesnį diskomfortą.
Kuo skiriasi skirtingų gamintojų ar rūšių endoprotezai ir kaip pacien tui parenkamas tinkamiausias?
Kalbant apie endoprotezų skirtumus, reikėtų paminėti, jog endoprotezai yra dviejų rūšių – cementiniai ir mechaninio tvirtinimo. Cementinis protezas yra fiksuojamas naudojant medicininį cementą, mechaninio tvirtinimo – protezas fiksuojamas mechaniškai, jų paviršius padengtas hidroksiapatitu ar trabekuliniu metalu, šie paviršiai sąlygoja protezo įaugimą į kaulą.
Visų endoprotezų metalinę dalį sudaro kobalto, chromo ir molibdeno lydinys, šią sudėtį naudoją visi endoprotezų gamintojai. Plastikinę dalį (sąnario tarpinės), kuri atstoja kremzlę – sudaro ypatingai aukštos molekulinės masės polietilenas.
Endoprotezų skirtumus lemia jų forma, dizainas, sąnarinių paviršių padengimas, medžiagomis, kurios sumažina trintį tarp polietileno. Kuo didesnė trintis, tuo daugiau nutrintų dalelių lieka organizme, kurios sąlygoja endoprotezo išklibimą.
Klubo endoprotezų „auksinis standartas“ – mechaninio tvirtinimo endoprotezas su keramikine galvute bei naudojant ypač aukšto molekulinio svorio vitaminizuotą polietileną.
Įvertinus šiuo metu naudojamus protezus, cementavimo technikos pažangą, polietileno savybes – blogesnių ar geresnių protezų nėra. Visi endoprotezai yra geri. Endoprotezą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, rentgeno nuotraukas (kaulines deformacijas kaulo kokybę).
Šiuo metu populiarūs mechaninio tvirtinimo klubo sąnario protezai, kurie yra puikiai prienami ir nemokami. Dar prieš penkerius metus pacientai dažnai įsigydavo šiuos protezus savo lėšomis, o dabar juos pacientams perka Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Ar PSDF lėšomis kompensuojami pažangūs endoprotezai, ar už juos tenka primokėti pačiam pacientui?
Nedidelė dalis pacientų mano, jog endoprotezai, kuriuos skiria VLK, yra nepažangūs, nors tai yra netiesa. Jie renkasi komercinius protezus, nors šie protezai taip pat yra kompensuojami, tačiau juos pacientai įsigyja savo lėšomis, o po to dalį lėšų kompensuoja VLK.
Esant sąnario sudėtingai patologijai, ortopedų konsiliumo būdu galima naudoti revizinius sąnario komponentus (prieš tai suderinus su VLK), kurie taip pat yra prieinami ir kompensuojami PSDF lėšomis.
• RŠL ir LR SAM informacija
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
