Paskutinį penkmetį energetikos sektoriuje visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kilo reikšmingų iššūkių, ypač po 2022 m. Rusijos karo Ukrainoje, kuomet elektros energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas. Ši krizė paskatino pramonės ir namų ūkių sektorius ieškoti efektyvesnių sprendimų ir susidurti su augančiomis išlaidomis. Dėl šios priežasties didelis dėmesys skirtas vietinei elektros energijos gamybai, ypač saulės elektrinių plėtrai, apimančiai naujų parkų statybą ir jų integraciją į pastatus bei namų ūkius. Kaip pastebi dr. Giedrius Gecevičius, KTU alumnas ir įmonės „Elinija“ atstovas, pastarųjų metų įvykiai pakeitė valstybės, savivaldybių ir privataus sektoriaus požiūrį į elektros gamybą ir jos efektyvumą.
Praėjusiais metais Lietuvoje saulės elektrinės pasiekė gamybos rekordus. Vasaros mėnesiais, kai energijos kainos nukrito iki nulinės ar net neigiamos ribos, kilo diskusijos apie tokių elektrinių keliamus nuostolius nepriklausomiems elektros tiekėjams. Tai kelia klausimą, ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika.
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius dr. Audrius Jonaitis teigia, kad saulės energetika turėtų būti vertinama platesniame, visos energetikos sistemos kontekste. „Į saulės energetiką reikėtų žiūrėti kompleksiškai, ją vertinant kaip vieną iš daugelio energijos gamybos būdų. Saulės elektrinių bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos resursų, stiprina šalies energetinį saugumą ir didina sistemos atsparumą geopolitiniams sukrėtimams bei prisideda prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Tačiau elektros energija saulės elektrinėse priklauso nuo kintančių oro sąlygų, paros meto ir sezoniškumo, todėl nuolat negali užtikrinti elektros poreikio. Be to, kintanti elektros gamyba sukelia ir elektros energijos kainų svyravimus, išauga energijos balansavimo poreikis“, – sako profesorius.
Lietuva – viena atsinaujinančios energetikos lyderių Europoje
Remiantis „Lietuvos statistikos“ duomenimis, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros tempai rodo, kad Lietuva tapo viena iš lyderiaujančių valstybių Europos regione. 2015 m. AEI elektros instaliuotoji galia siekė 701 MW, o gamyba – 1679,8 GWh. 2024 m. AEI instaliuotoji galia šalyje siekė 4561 MW ir buvo pagaminta 6261 GWh, t. y. per dešimtmetį elektros energijos gamyba iš AEI išaugo 3,7 karto. Saulės energetikos sektoriuje, energijos kiekis išaugo nuo 73,3 GWh iki 1397,2 GWh (19 kartų), o instaliuotoji galia padidėjo nuo 69 MW iki 2408 MW (beveik 35 kartus). 2024 m. saulės elektrinės pagamino 1397,2 GWh, o vėjo elektrinės – 3448,2 GWh. AEI dalis bendrame elektros energijos suvartojimo balanse 2024 m. sudarė 48,99 proc., o 2025 m. siekė 68 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos.
Pagal „Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją 2050“, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje augo eksponentiškai – iki 2024 m. siekė 103 219, o 2026 m. pradžioje padidėjo iki maždaug 157 tūkstančių. Valstybės tikslas – 2030 m. turėti ne mažiau kaip 300 tūkst. gaminančių vartotojų. Strategijoje numatyta, kad saulės elektrinės iki 2030 m. turėtų pasiekti 4100 MW galią, o 2050 m. – 9000 MW. Ilgalaikėje perspektyvoje keliama ambicija, kad visa elektros energija Lietuvoje būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Saulės elektrinės atsiperka ne visiems
Pastaraisiais metais saulės energetikos sektorius sėkmingai vystėsi, tačiau viešojoje erdvėje kyla abejonių dėl jo ateities, o atsakymas į klausimą, ar saulės elektrinės apsimoka, yra nevienareikšmis. Įmonės „Elinijos“ projektuotojas dr. G. Gecevičius atkreipia dėmesį, kad 2025 m. birželio–liepos mėnesiais saulės elektrinės pagamino rekordinius elektros energijos kiekius tuo metu, kai poreikis buvo mažesnis. Dėl dvipusės privačių gaminančių vartotojų apskaitos sistemos (net-metering), nepriklausomi elektros tiekėjai pradėjo kelti klausimus dėl patiriamų nuostolių, nes susidarius elektros energijos pertekliui, jie privalo priimti ją žema kaina, o kai tiekimo trūksta, grąžinti ją gaminančiam vartotojui brangiau. VALSTYBINĖ REGLAMENTUOJAMŲ T arba KITŲ NAUDOTOJŲ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA (VERT) skaičiavimais, per 2024 m. dėl „net-metering“ modelio nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sistemai sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.
Vien saulės elektrinių plėtros nepakanka
Norint spręsti su saulės energetikos plėtra kylančius iššūkius, būtini sisteminiai technologiniai ir inžineriniai sprendimai. „Saulės energetikos plėtrai reikalingos pažangios energijos kaupimo sistemos, išmanieji tinklai bei efektyvios valdymo platformos. Energijos kaupimas tampa ypač svarbus siekiant subalansuoti gamybos svyravimus, o skaitmenizacija leidžia optimizuoti energijos srautus realiu laiku. Saulės energetika vystysis ne kaip atskira technologija, o kaip hibridinių energijos sistemų dalis: tai bus ir saulės elektrinės, galbūt ir kitų tipų energijos gamybos pajėgumai, ir energijos kaupikliai bei valdomos apkrovos. Tokioms hibridinėms sistemoms reikės išmanaus valdymo, kuris leis gauti didžiausias naudas visiems energetikos sistemos dalyviams“, – sako prof. dr. A. Jonaitis. Ši transformacija akcentuoja ne tik technologijų, bet ir profesionalios inžinerijos svarbą – nuo elektros tinklų projektavimo iki vėjo ir saulės elektrinių parkų integravimo.
Specialistų paklausa augs
Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu atveria ir žmogiškųjų išteklių iššūkius. A. Jonaitis pastebi, kad energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos kaupimo sistemų diegimas, lankstus elektros energijos vartojimas ir Lietuvos elektros tinklų bei tarpsisteminių jungčių stiprinimas, didina energetikos sektoriaus atsparumą ir saugumą. „Vis dėlto tai reikalauja ne tik įprasto inžinerinio darbo, bet ir inovatyvių, klimatui neutralių technologijų kūrimo. Elektros ir energetikos inžinerijos bei kitų sričių specialistų, reikalingų saulės energetikos ir su ja susijusių technologijų diegimui, valdymui ir priežiūrai, poreikis tik didės“, – įsitikinęs KTU EEF profesorius. Akademinė bendruomenė, įskaitant KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) mokslininkus, aktyviai įsitraukia į sprendimų kūrimą, prisidėdama prie Europos Sąjungos Žaliojo kurso ir Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Taigi, nepaisant kylančių diskusijų, saulės energetika Lietuvai išlieka vienu svarbiausių energetikos prioritetų, kurios ilgalaikė sėkmė priklausys nuo subalansuotos plėtros, pažangių technologijų diegimo ir kompetentingų specialistų rengimo.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
