Minint Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tautinių bendrijų namų langai nušvito atminimo žvakučių šviesa. Žvakelės buvo uždegtos prisijungiant prie visoje Lietuvoje vykstančios pilietinės iniciatyvos, skirtos 35-osioms Laisvės gynėjų dienos metinėms paminėti, kuri vyksta jubiliejinių metų informacinės kampanijos „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ kontekste.
Ši simbolinė iniciatyva jungia žmones visoje šalyje ir kviečia prisiminti 1991 metų sausio įvykius, kai Lietuvos laisvė buvo ginama bendromis visų čia gyvenusių žmonių pastangomis. Žvakučių šviesa languose – tai gyvas atminties, pagarbos ir laisvės tęstinumo ženklas, perduodamas iš kartos į kartą.
1991 metų sausį Lietuvos nepriklausomybę gynė visi čia gyvenę žmonės – lietuviai ir tautinių bendrijų atstovai. Lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, žydų, totorių, karaimų, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, estų, latvių ir kitų tautybių Lietuvos gyventojus vienijo bendras siekis gyventi laisvoje, demokratiškoje ir nepriklausomoje valstybėje.
Tautinių mažumų atstovai aktyviai dalyvavo saugant svarbiausius valstybės objektus – Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Vilniaus televizijos bokštą, Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jie telkė savo bendrijas, dalyvavo daugiatūkstantiniuose mitinguose, rėmė taikų pasipriešinimą ir drąsiai reiškė pilietinę poziciją lemtingomis istorijos akimirkomis.
Dar iki 1991 metų sausio įvykių tautinių bendrijų atstovai aktyviai palaikė Lietuvos laisvės siekį. 1988 metų rugsėjį įvykusiame tautinių bendrijų pasitarime buvo nutarta aktyviai įsijungti į Sąjūdžio veiklą ir įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Ši asociacija palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų, ragino vienytis atkuriant Lietuvos valstybingumą ir kartu su lietuviais dalyvavo visiems Lietuvai lemtinguose istoriniuose įvykiuose.
Tautinių mažumų balsas buvo itin svarbus neutralizuojant Kremliaus propagandą. Tautinių bendrijų nariai viešai rėmė Sąjūdį, rašė pareiškimus spaudoje, neleido skleisti melagingo naratyvo apie tariamą tautinių mažumų nepritarimą Lietuvos nepriklausomybei. 1990 metų kovą rusakalbiams Lietuvos gyventojams leistame laikraštyje „Echo Litvy“ buvo paskelbtas pareiškimas, kuriame estai, rusai, ukrainiečiai, žydai, azerbaidžaniečiai, armėnai, totoriai ir kitų tautybių žmonės išreiškė paramą Lietuvos sprendimui atsiskirti nuo SSRS.
Po kruvinų 1991 m. sausio 13-osios įvykių tautinių bendrijų organizacijos aktyviai reagavo tarptautiniu ir vidaus lygmeniu. Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija, protestuodama prieš smurtą, parengė kreipimąsi į Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, kurį pasirašė apie tris tūkstančius įvairių tautybių Lietuvos gyventojų. Kreipimąsi į Maskvą vežė Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas kartu su Alfredu Nazarovu ir Vladimiru Gražuliu. Taip pat buvo siunčiami tautinių bendrijų atstovai į derybas su SSRS institucijomis.
Rusų kultūros centras ir kitos tautinių bendrijų organizacijos platino neiškraipytą informaciją apie Sausio 13-osios įvykius, kreipėsi į Lietuvos gyventojus ir Sovietų Sąjungos armijos karius, ragindami nenaudoti jėgos prieš taikius žmones. Šiuose kreipimuose pabrėžta, kad tarp žuvusiųjų buvo įvairių tautybių žmonių, kurių vienintelė „kaltė“ – noras gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
Drauge su visais Lietuvos piliečiais šalies nepriklausomybę gynė ir tautinių bendrijų atstovai. Tarp nukentėjusiųjų buvo azerbaidžaniečiai Famil Šiukiurov ir Ilkin Dadašev, už drąsą ir ryžtą apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Viena iš Sausio 13-osios aukų – Loreta Asanavičiūtė – buvo Lietuvos totorė. Šie faktai liudija, kad kova už laisvę buvo visų Lietuvos tautų bendra kova.
Skirtingų tautybių žmonių vienybė tapo svarbiu veiksniu, padėjusiu apginti Lietuvos nepriklausomybę ir sustiprinti pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis. Tautinių mažumų indėlis į laisvės gynimą yra neatsiejama Sausio 13-osios istorijos dalis ir ryškus solidarumo, pilietinės atsakomybės bei bendrystės pavyzdys.
„Turime dar labiau atsigręžti į sausio 13-ąją, kad istorinė atmintis, nepriklausomybės ir laisvės gynėjų – įvairių tautybių žmonių liudijimai įkvėptų mus susitelkti tikroje bendrystėje dėl Lietuvos. Prieš 35 metus tautinės bendrijos buvo kartu su visais. Todėl šiandien ne tik prisiminkime nepriklausomybę ir laisvę gynusius, kovojusius ir žuvusius, bet ir nenuvilkime jų savo pasirinkimais, pastangomis bei padarytais darbais“ – sakė Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.
Minėdami Laisvės gynėjų dieną, pagerbiame žuvusiųjų atminimą, reiškiame pagarbą visiems laisvės gynėjams ir dar kartą patvirtiname įsipareigojimą puoselėti dialogą, tarpkultūrinį supratimą ir vienybę daugiatautėje Lietuvos visuomenėje. Tautinių mažumų departamentas kviečia aktyviai dalyvauti Laisvės gynėjų dienos minėjimo iniciatyvose bei prisidėti prie bendros atminties išsaugojimo – saugoti ir perduoti laisvės liepsną ateities kartoms.