Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotą Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimo projektą. Šie pakeitimai siekia efektyvinti pramoninio bendradarbiavimo reguliavimą, mažinti perteklines procedūras ir užtikrinti didesnę naudą Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei.
Projekte siūloma, kad pramoninis bendradarbiavimas būtų taikomas tik strategiškai svarbiems gynybos įsigijimams, kuriantiems realią ilgalaikę vertę Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui. Nuo šiol pramoninio bendradarbiavimo taikymo riba didinama nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų (be PVM) pirkimo vertės.
„Pramoninis bendradarbiavimas turi kurti realią ilgalaikę naudą Lietuvos gynybos pramonei ir valstybei. Todėl privalome užtikrinti, kad jis skatintų inovacijas, investicijas ir vietos pramonės augimą, o gynybos įsigijimai vyktų greitai, efektyviai ir be perteklinės administracinės naštos“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Siekiant sumažinti procedūrų sudėtingumą, siūloma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija teiktų išvadą dėl pramoninio bendradarbiavimo pagrįstumo, tačiau nebedalyvautų sutarties sudarymo procese. Taip pat atsisakoma Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimo vertinant šio bendradarbiavimo pagrįstumą.
Įstatymo projektas sudaro galimybę finansuoti karinių technologijų vystymo projektus, netaikant valstybės pagalbos reguliavimo, kai būtina užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Taip pat tikslinamos pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos: 30 proc. įsipareigojimai būtų skaičiuojami tik nuo faktiškai įsigyjamų kiekių.