2026 m. spalio 15 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas priėmė Karo padėties ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti aukščiausių valstybės valdžios institucijų saugumą ir veiklos tęstinumą karinės agresijos metu.
Priimtomis pataisomis Lietuvos kariuomenės vadui, įvedus karo padėtį, pavesta užtikrinti trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų – Seimo rūmų, Vyriausybės bei Respublikos Prezidento rezidencijos pastatų ir visų šių institucijų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Kai šios institucijos negalėtų dirbti savo patalpose, turės būti užtikrinta paskirtų jų darbo vietų apsauga.
Dokumento aiškinamajame rašte iniciatyvos rengėjai pažymi, kad nors taikos metu šių objektų apsaugą vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), įvedus karo padėtį ir kilus realiam kariniam konfliktui, šalies gynybos organizavimas pereitų į kariuomenės pavaldumą. Tačiau iki šiol ginkluota svarbiausių valstybės institucijų gynyba, kurią turėtų vykdyti Lietuvos kariuomenė, nebuvo aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimu nuspręsta patikslinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos sąvoką taip, kad ji apimtų valstybės gynybą bei trijų pagrindinių valdžios institucijų (Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės) veiklą. Taip įtvirtinama, kad šių institucijų funkcionavimo sutrikdymas prilygsta tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui.
Už Karo padėties įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-1703(2) vieningai balsavo 102 Seimo nariai, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-1705(2) parėmė 106 Seimo nariai.
