2026 m. kovo 19 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje aptarta sudėtinga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) situacija. LGGRTC tarybos atstovai parlamentarams pristatė daug sisteminių problemų, kurios trukdo įstaigai efektyviai vykdyti savo funkcijas.
LGGRTC tarybos pirmininkas prof. Arūnas Streikus konstatavo, kad didžiausia kliūtis sklandžiam darbui – dialogo trūkumas tarp LGGRTC vadovybės ir LGGRTC tarybos. Nors LGGRTC taryba teikia siūlymus dėl veiklos gerinimo, į juos nėra atsižvelgiama, o bendravimas vyksta be grįžtamojo ryšio. Didžiausią susirūpinimą kelia strateginis neapibrėžtumas: LGGRTC trūksta aiškios strateginės krypties ir lyderystės. Metiniai planai ir vykdomos kryptys reikalauja esminio gryninimo bei tikslinimo. Pasigendama aukštesnės LGGRTC leidinių mokslinės vertės bei aktyvesnio įsitraukimo į tarptautinę erdvę. Pastebima žema darbuotojų motyvacija ir prasta vidinė komunikacija.
Posėdyje dalyvavę LGGRTC tarybos nariai Kęstutis Kilikauskas, Algis Vyšniūnas bei Ramona Staveckaitė-Notari pabrėžė, kad be aiškių rezultatų ir tyrimų kokybės gerinimo centras rizikuoja prarasti savo autoritetą visuomenės ir mokslo bendruomenės akyse.
Komisijos nariams pristatyta LGGRTC situacija sukėlė daug klausimų. Parlamentarai domėjosi, kodėl stringa esminiai procesai ir nesprendžiamos įsisenėjusios vadybos problemos.
Artimiausiu metu komisija planuoja toliau nagrinėti situaciją ir analizuoti LGGRTC veiklas.
