2026 m. gegužės 30 d. Seimo rūmuose vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, kuri tęsis iki birželio 1 d.
Šiandien posėdžiaujančiame Politikos komitete Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė pranešimą apie šalies strateginius prioritetus NATO ir naujas saugumo priemones.
Ministras K. Budrys, savo kalboje teigė, kad „geopolitinė tvarka, dešimtmečiais užtikrinusi pasaulinį stabilumą, keičiasi, nestabilumo zonos plečiasi, autoritarinės valstybės tampa vis ryžtingesnės, o galios politika vėl atgyja.“
„Rusija bando destabilizuoti, grasinti, išbandyti mūsų atsparumą, budrumą ir ryžtą. Ir, svarbiausia, ji siekia atgrasyti mus nuo paramos Ukrainai. Rusija kartu su savo fragmentišku autoritarinių bendrininkų tinklu toliau bando suskaidyti ir pertvarkyti euroatlantinio saugumo architektūrą, kad ši tarnautų jos pačios strateginiams ir grobuoniškiems interesams“, – pabrėžė K. Budrys. Jis taip pat atkreipė dėmesį į bepiločių orlaivių nuklydimus į Baltijos valstybių ir kitų Sąjungininkų oro erdvę, kaip keliantį susirūpinimą dėl saugumo visame NATO rytiniame flange.
Lietuvos atstovas kalbėjo: „Lietuva, siekdama sustiprinti savo oro gynybą, ir toliau imasi priemonių nacionaliniu mastu. Prioritetinės investicijos, geresnis koordinavimas ir procedūros, patobulinta teisinė sistema, papildomų pajėgumų diegimas prioritetinėse kryptyse – norint įveikti šiuos iššūkius reikalingos mūsų individualios ir bendros pastangos.“ Ministras ragino stiprinti NATO didesnio budrumo veiksmus Baltijos jūroje, įdiegti papildomas oro stebėjimo priemones, pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos, stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę gynybos pramonės srityje ir įgyvendinti Rytų flango atgrasymo iniciatyvą.
K. Budrys teigė, kad „NATO Parlamentinė Asamblėja atlieka svarbų vaidmenį, stiprinant Sąjungininkų vienybę ir padedant išlaikyti patikimą visuomenės paramą sudėtingiems, tačiau būtiniems sprendimams, reikalingiems patikimai kolektyvinei gynybai užtikrinti. Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas bus svarbus momentas, kai galėsime pademonstruoti, kad NATO išlieka pajėgi apginti kiekvieną mūsų Aljanso teritorijos centimetrą. Mūsų priešininkai spręs apie mus ne iš mūsų žodžių, bet iš mūsų veiksmų.“
Ministras išskyrė tolesnius žingsnius – išsaugoti vienybę, stiprinti Europos gynybą ir toliau palaikyti Ukrainą, pabrėždamas būtinybę didinti Europos gynybos išlaidas.
K. Budrys pažymėjo, kad stiprus JAV buvimas Europoje tebėra nepakeičiamas. „Kai kalbame apie mūsų pačių gynybos stiprinimą, mūsų artimiausias tikslas – užtikrinti, kad europiečiai taptų kompetentingais JAV saugumo partneriais, lygiaverčiais dalyviais, prisiimančiais didesnę atsakomybę už savo pačių gynybą“, – akcentavo ministras.
Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad naujas Europos saugumo modelis turi būti kuriamas aktyviai dalyvaujant Ukrainai. „Labai svarbu, kad NATO toliau remtų Ukrainą per prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą ir kitas iniciatyvas. Tačiau parama negali būti gulti tik ant kelių Sąjungininkų pečių. Ukrainos integracija į Europą turi būti laipsniška ir tvari, o Ukrainos narystė Europos Sąjungoje būtų stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – sakė K. Budrys. Jis pabrėžė, kad Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas turi nusiųsti aiškią žinią – NATO išlieka vieninga, stipri ir pajėgi ginti savo žmones, teritoriją ir vertybes.
NATO PA Politikos komiteto posėdyje pranešimus taip pat skaitė Natalia Pouzyreff, Justyna Gotkowska ir dr. Stella Adorf.
Bendradarbiavimą su Indija bei NATO strateginius interesus apžvelgė Timas Roca ir dr. Rohanas Mukherjee‘ė.
Popietinėje posėdžio dalyje bus pristatomas pranešimas „Tolimoji Šiaurė: strateginiai transatlantinės bendruomenės imperatyvai“, kurį pristatys Iris A. Ferguson ir Simona Malpezzi.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija transliuojami tiesiogiai Seimo svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Nuotraukos iš renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2022 m., kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ji buvo perkelta iš Kyjivo į Vilnių.
