Lapkričio 10 d. 10.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje TS-LKD frakcijos nariai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas pristatys informacinės gynybos įstatymų paketą, kuris reikalingas šalies gynybai informacinėje erdvėje, veiksmingesnei kovai su dezinformacija, manipuliacijomis, sukčiavimu ir karo propaganda. Paketu siekiama institucijoms suteikti realius įrankius atremti informacines atakas bei kriminalizuoti melagingos informacijos sklaidą, kuria siekiama pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, viešosios teisės katedros vedėjas dr. Johanas Baltrimas, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius RadzevičiusRyšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pavaduotojas Darius Kuliešius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas. Spaudos konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
„Dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui. Jeigu pripažįstame, kad gyvename informacinio karo sąlygomis, tai ir ginklų reikia veiksmingesnių, nes šiuo metu informacinio karo fronte mes per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši nusikalstama veika nėra nei aiškiai apibrėžta nei kriminalizuota. Todėl įvertinus institucijų siūlymus, tarptautinę praktiką bei ekspertų nuomones, kaip toliau stiprinti valstybės atsparumą informaciniams pavojams, drauge su teisininkais ir ekspertais paruošėme ir registruojame penkių įstatymų pataisų paketą, kuris reikalingas šalies gynybai informacinėje erdvėje,“ – sako Seimo narė D. Ulbinaitė.
LR Konstitucijoje dezinformacija įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas, Nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacija priskiriama prie grėsmių nacionaliniam saugumui, ES ir NATO dezinformaciją ir klaidinančią propagandą vadina hibridinės atakos elementu.
„Teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI NEPARUOŠTA gynybai informaciniame kare. Nei nacionalinė, nei Europos Sąjungos teisinė bazė nėra pritaikyta laikmečio iššūkiams ir karui. Todėl šis paketas – būtinas žingsnis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, viešosios teisės katedros vedėjas dr. Johanas Baltrimas.
Įstatymų pataisų paketas parengtas su teisės mokslininkais ir ekspertais, išanalizavus situaciją su visomis 11 institucijų, kurios mūsų šalyje atsakingos už kovą su dezinformacija, įvertinus 9 šalių patirtis, surengus tarpinstitucinį pasitarimą, tarptautinį forumą „Informacinis karas: kuo atsišaudome” su Lenkijos ir Suomijos ekspertais.
Pristatomas teisėkūros paketas apima pagrindinius įstatymus: Visuomenės informavimo įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą.
Seimo narės D. Ulbinaitės nuomone, pagrindinis tikslas – kriminalizuoti melagingos informacijos sklaidą, kuria siekiama pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ir suteikti institucijoms įrankius greitai reaguoti į informacines atakas.
Įstatymų pakeitimai aiškiai numato dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už jos skleidimą, galimybę institucijoms reaguoti greičiau, atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą dezinformacijai skleisti, pareigą socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti pavojingą turinį ir kt.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje užfiksuota 3 874 kibernetiniai incidentai – 63 proc. daugiau nei 2023 m. Tuo pat metu išaugo sisteminių pažeidžiamumų skaičius – daugiau kaip 6 700 pažeidžiamų informacinių sistemų. Kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos veikia išvien, stiprindamos viena kitą. Vis didesnę grėsmę kelia vadinamieji „SIM spiečiai”.
Taip pat paruoštas politinis dokumentas (angl. policy paper), kuriame pateikiami institucijų vertinimai, Seimo tyrimų skyriaus atlikta 9 Europos šalių patirties analizė ir siūlomos kompleksinės priemonės.
Spaudos konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Pranešimą paskelbė: Indrė Mikelionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
