2026 m. vasario 6 d. Seimo narys Audrius Radvilavičius išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame kritikuoja aplinkos ministro viešai paskelbtus teiginius.
„Viešojoje erdvėje aplinkos ministro paskleisti teiginiai apie svarstymus Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir apie mane, kaip komiteto narį, yra rimti kaltinimai, grindžiami prielaidomis ir interpretacijomis, tačiau ne faktais. Tokie pareiškimai vertintini kaip neatsakingas politikavimas ir asmeninis užsipuolimas, turintis šmeižto požymių“, – teigia A. Radvilavičius.
Seimo narys pabrėžia, kad jo pozicija dėl Miškų įstatymo yra vieša, nuosekli ir argumentuota – ji grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga.
A. Radvilavičius pažymi, kad ministro vieši pareiškimai, peržengiantys jo kompetencijos ribas, vertintini kaip neetiška ir galimai neteisėta spaudimo forma. „Aplinkos ministras, kaip Vyriausybės narys, už savo veiklą yra atskaitingas Ministrei Pirmininkei, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau ministro kompetencijai nepriklauso viešai vertinti ar komentuoti Seimo narių pozicijų dėl konkrečių įstatymų. Tokia praktika prieštarauja valdžių atskyrimo principui, parlamentarizmo logikai ir demokratinės valstybės politinei kultūrai“, – teigiama pranešime.
Pasak A. Radvilavičiaus, ministro retorika bei pastarojo meto sprendimai ministro komandoje kelia klausimų dėl darbo organizavimo ministerijoje. Jis akcentuoja, kad miškų politika yra strateginė valstybės sritis, todėl ji negali būti formuojama ignoruojant šios srities ekspertų ir atsakingų pareigūnų kompetencijas.
Seimo narys ragina ministrą grįžti prie konstruktyvaus dialogo ir užtikrinti miškų politikos svarstymo proceso skaidrumą, taip pat atkurti visavertį ir pagarbų bendradarbiavimą su parlamento komitetu. A. Radvilavičius teigia, kad jei ministras disponuoja faktais apie galimus neteisėto poveikio mėginimus parlamentiniams svarstymams, jis privalo nedelsdamas kreiptis į atsakingas institucijas.
„Esu įsitikinęs, kad politinės diskusijos demokratinėje valstybėje turi būti grindžiamos faktais, skaidrumu ir argumentais, o ne asmeniniais puolimais ar reputacijos menkinimu“, – reziumuoja A. Radvilavičius.
