2026 m. sausio 30 d. Seimo narys Ignas Vėgėlė oficialiai pateikė Norvegijos Nobelio komitetui siūlymą nominuoti 47-ąjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą J. Trumpą ir JAV specialųjį pasiuntinį Baltarusijai 2026 metų Nobelio taikos premijai.
Teikimą kartu pasirašė Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas. Pagal Nobelio taikos premijos nuostatus, teisę teikti kandidatūras turi parlamentarai, ministrai, valstybių vadovai ir kiti įgalioti asmenys.
Akcentuojamas konkretus humanitarinis rezultatas
Kreipimesi Nobelio komitetui I. Vėgėlė pabrėžė aiškų ir reikšmingą humanitarinį pasiekimą – daugiau nei 300 politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje, tarp jų ir Nobelio premijos laureatą Alesį Beliackį.
„Tokio masto politinių kalinių paleidimas yra itin svarbus žingsnis mažinant represijas ir įtampas regione. Paradoksalu, kad nuo išmintingo ir sau naudingo dialogo dabar besislepianti Lietuva pati Baltarusijai išdavė dokumentus, leidusius suimti ir įkalinti Alesį Beliackį,“ – teigia parlamentaras.
Pasak I. Vėgėlės, šios pastangos turi tiesioginę reikšmę Lietuvai ir visam Baltijos regionui, kuris pastaraisiais metais susidūrė su įtampomis prie rytinių Europos Sąjungos sienų – migrantų spaudimu, provokacijomis ir galimos konfrontacijos grėsme. Parlamentaro vertinimu, Donaldo Trumpo ir JAV pasiuntinio dėka tapo įmanomas dialogo atkūrimas su Baltarusija, o tai gali prisidėti prie stabilumo regione.
I. Vėgėlė pripažįsta, kad sprendimas skirti Nobelio taikos premiją gali kelti diskusijų, tačiau pabrėžia, jog Donaldas Trumpas išsiskiria siekiu tarptautinius konfliktus spręsti derybomis, o ne karu. Parlamentaras taip pat atmeta skeptikų argumentus, kurie kaip kontrastą bando pateikti viešas diskusijas dėl Grenlandijos.
„Ten karo nebuvo ir nebus. Aštri retorika pirmosios kadencijos metu paskatino europiečius rimčiau įsipareigoti savo pačių gynybai, o šiandien telkia Europą vienybei. Svarbu, kad mes, europiečiai, šiuos pasiekimus išnaudotume taikos siekiui, demokratijai ir žodžio laisvei“, – pabrėžia I. Vėgėlė.
