Beveik trejus metus Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Tuberkuliozės skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Indrė Misiuvienė eina Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Šiaulių skyriaus Respublikinės Šiaulių ligoninės pirminės grupės pirmininkės pareigas.
Ruošdama 2025-ųjų metų veiklos ataskaitą, ji prisiminė šios visuomeninės veiklos pradžią. Sutikdama imtis šio darbo, I. Misiuvienė negalvojo, kad ši papildoma veikla bus ilgalaikė, o juo labiau nesitikėjo, kad organizacinių gebėjimų ir nemažai laiko reikalaujantis darbas ją taip įtrauks.
Dviejų ugdymo įstaigų diplomus įgijusi specialistė džiaugiasi pasirinkusi tinkamą kelią.
„Labai džiaugiuosi, būdama slaugytoja, tai yra visiškai mano sritis“, – sako patyrusi specialistė, kiekvieną rytą su džiaugsmu einanti į darbą, kuriame realizuoja savo pomėgius ir gabumus.
Vienintelis pasirinkimas – medicina
Iki aštuntos klasės Indrė net nebuvo sugalvojusi, kuo norėtų būti užaugusi. Tik mokydamasi Šiaulių universiteto gimnazijos aštuntoje klasėje, ji nusprendė būti slaugytoja. Baigusi Saulėtekio vidurinę mokyklą, jokių kitų planų neturėjo ir stojamųjų dokumentus padavė į vienintelę vietą – anuometinę Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą.
Nors šeimoje medikų nebuvo, teta, dirbusi Ligoninės Neurologijos skyriuje maisto išdavėja, kartais savaitgaliais nusivesdavo dukterėčią į darbą. Tačiau Indrę domino ne maisto dalinimas pacientams, o medikų darbas.
„Pamenu, labai susidomėjusi stebėjau žmonių baltais chalatais darbą ir mintyse galvojau, kad ir aš tokia norėčiau būti“, – prisimena Indrė.
Įstojus į anuometinę Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą dar labiau sustiprėjo supratimas, kad ji savo kelyje.
Indrei patiko ir studijos, ir praktikos. Baigusi Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą, šiame kelyje ji ir liko iki šiol.
Tačiau atsiskleidė ir daugiau jos gabumų. Mokyklos vadovybė ir kurso draugės pastebėjo ne tik meilę medikės profesijai, bet ir organizacinius Indrės gebėjimus, todėl baigiamaisiais studijų metais išrinko ją kurso seniūne.
Pagrindinė seniūnės atsakomybė buvo išmokėti kurso draugėms stipendijas. Aktyvi studentė net nepajuto, kaip po truputį atsakomybės ėmė augti.
Jai teko derinti su kolegijos administracija ir paskaitų tvarkaraščius, ir organizuoti renginius.
Gyvenimas negailėjo permainų
Baigusi kolegiją ir įgijusi bendrosios praktikos slaugytojos diplomą su pagyrimu, Indrė turėjo pati ieškotis darbo.
Anuomet prestižinėje Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje buvo laisva Tuberkuliozės skyriaus slaugytojos vieta ir Indrė buvo įdarbinta.
Taip sutapo, kad, grįžus iš vaiko auginimo atostogų buvusiai slaugytojai Birutei, Indrės planai pasikeitė – ji nusprendė tęsti mokslus ir studijuoti psichologiją Klaipėdoje, kur gyveno jos išrinktasis.
Nuo 2005 metų spalio mėnesio Indrė penkeriems metams tapo ne tik Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros studente, bet ir meilės emigrante.
Tai buvo laikotarpis, kai slaugytojos būriais važiavo dirbti į Norvegiją, ir ligoninėse buvo daug laisvų darbo vietų. Indrei buvo pasiūlytos septynios darbo vietos ir ji pasirinko slaugytojos darbą buvusioje Jūrininkų ligoninėje.
Penkerius metus dirbo ir neakivaizdiniu būdu studijavo psichologiją. Ir ne tik. Indrė sukūrė šeimą ir su vyru Vilmantu susilaukė pirmagimio sūnaus Patriko.
Penkerių metų – lyg nebuvę
Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, Indrei vėl teko ieškoti darbo.
„Sužinojusi, kad Birutė laukiasi trečio vaiko ir vėl jos vieta lieka laisva, nusprendžiau, kad aš esu jos „etatinė pakaitinė“, ir, susidėlioję pliusus ir minusus, abu su vyru nusprendėme grįžti į Šiaulius“, – prisiminusi praeities gyvenimo vingius su šypsena pasakoja Indrė Misiuvienė.
Grįžti į Tuberkuliozės skyrių nebuvo sunku, nes visada palaikė ryšį su buvusiomis kolegėmis, tad nereikėjo nei adaptuotis, nei įprasti – iš karto ėmėsi darbų ir atrodė, kad tų penkerių metų pertraukos ir nebuvo.
Teko pavaduoti ir Tuberkuliozės skyriaus vyresniąją slaugos administratorę Astą Dockienę, kuriai išėjus į vaiko auginimo atostogas vienerius metus, Indrė dirbo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės Tubekuliozės skyriaus vyresniąja slaugos administratore.
Karjeros šuolį nutraukė antro sūnaus atėjimas. Po sūnaus Danieliaus auginimo atostogų Indrė vėl grįžo į skyrių, kuriam vadovavo po pertraukos grįžusi Birutė Krištopaitienė, o I. Misiuvienė įsidarbino bendrosios praktikos slaugytoja, kuria dirba iki šiol.
Tuberkuliozės skyriaus pacientai, pasak Indrės, skiriasi nuo daugelio kitų ligoninės skyrių pacientų.
Ypač tuo, kad jie ligoninėje guli ilgai. Per tą laiką būna riboti arba net nutrūkę ryšiai su draugais, artimaisiais, giminaičiais.
Sužinoję, kad žmogus susirgo tuberkulioze, neretai aplinkiniai atsiriboja nuo sergančiojo ir jis lieka vienas.
„Tuberkuliozė visuomenėje tebėra stigmatizuota, baisi liga. Bet ši liga – tokia pat, kaip ir visos, ir niekada negali žinoti, kada gali susirgti“, – sako tuberkulioze sergančių pacientų gydymu, slauga ir jų poreikiais kasdien besirūpinanti slaugytoja.
Į pirmininkes – be entuziazmo
Beveik trejus metus bendrosios praktikos slaugytoja Indrė Misiuvienė yra LSSO Šiaulių skyriaus Respublikinės Šiaulių ligoninės pirminės grupės pirmininkė. Šiaulių skyriaus direktorės Ievos Rimkuvienės prašymu, išėjus buvusiai pirmininkei iš darbo, Indrė nenoriai sutiko laikinai prisiimti šias pareigas.
Tuomet ji negalvojo, kad ši papildoma veikla bus ne laikina, o dar labiau nesitikėjo, kad šis organizacinių gebėjimų ir nemažai laiko reikalaujantis darbas ją taip įtrauks.
Pradžioje nueidavo į organizacijos posėdžius, susitikimus su administracija, o kai buvo surengti pirmininkės rinkimai, kolektyvas pasirinko ją.
„Gal galėtum šio hobio atsisakyti“, – ne kartą priekaištavo Indrės vyras, kai ji ir po darbo gyvena LSSO rūpesčiais. „Galėčiau, bet yra problema – man šis hobis patinka“, – nepalikdama vilčių šeimos laiką aukoti darbui paaiškina sutuoktinė.
Ilgus metus Plaučių ir tuberkuliozės ligų ligoninė buvo savarankiška įstaiga, tik 2012 metais prijungta prie Respublikinės Šiaulių ligoninės ir tapo klinika.
Gyvenimas ligoninėje virė tik tarp jos sienų, beveik nebuvo kontakto su kitais Respublikinės Šiaulių ligoninės centrais.
Įvykus pokyčiams ir pirmininkės veikla pasikeitė.
„Dabar tenka dažnai bendrauti su visos ligoninės skyrių ir centrų vyresniosiomis slaugytojomis, su ligoninės administracija. Visos ligoninės gyvenimą puikiai žinau ir galiu priimti problemų sprendimo būdus“, – apie profesinės sąjungos pirmininkės veiklą pasakoja aktyvi slaugytoja.
Neatlygintina veikla prasminga
Šiuo metu ligoninėje veikia šešios profesinės sąjungos, o prieš trejus metus sudaryta Respublikinės Šiaulių ligoninės jungtinė atstovybė, sutelkusi profesines sąjungas į vieną vienetą.
Jungtinėje atstovybėje, kurioje aktyviai veikia gydytojų, slaugytojų, Moters ir vaiko klinikos, Psichiatrijos klinikos, Transporto skyriaus ir Darbuotojų profesinės sąjungos, aptariama darbo tvarka, inicijuotas kolektyvinės sutarties pasirašymas su administracija.
„Tai ypač padeda iškilusius klausimus bei problemas sprendžiant su ligoninės administracija, nes einame visi kartu ir išsprendžiame visus klausimus“, – vertina pirmininkė dažnus visų šešių profesinių sąjungų susitikimus.
Rengiami susitikimai su ligoninės administracija, tenka įstatymus pasiskaityti, darbo kodeksą nagrinėti, padeda ir profesinėje sąjungoje dirbantys teisininkai.
I. Misiuvienei tenka dalyvauti ir ligoninės Slaugos taryboje, kuriai vadovauja Chirurgijos klinikos vyresnioji slaugos administratorė Diana Ptašinskienė.
Pasirašyta ir Šakinė kolektyvinė sutartis su LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Metams baigiantis profesinių sąjungų pirmininkai, taip pat ir Indrė Misiuvienė, visada parengia veiklos ataskaitą, kurioje aptaria ir savo veiklą.
Netrukus kolegos pastebėjo ir rezultatus, džiaugiasi, kad pagaliau kažkas vyksta, pagaliau yra aktyviai dirbanti pirmininkė, kurios darbas bei organizacijos veikla tapo matoma.
Tiesa, per tuos trejus metus dar neteko sudėtingų skundų spręsti nei dėl grafikų, krūvių, darbo sąlygų ar atmosferos kolektyve.
„Manau, kad darbuotojai dar nedrįsta kreiptis į profesinę sąjungą“, – įsitikinusi pirmininkė I. Misiuvienė, nepamiršdama priminti kolektyvui, kad yra visada pasiekiama, galima jai skambinti, rašyti laiškus ir problemos bus sprendžiamos.
Šiuo metu slaugytojų profesinės sąjungos veikloje dalyvauja per 500 ligoninės slaugytojų. Ši veikla, pasak Indrės, ne tik prasminga, bet ir naudinga. Sąjungos nariai turi penkias papildomas dienas atostogų – tris sveikatinimuisi ir dvi savišvietai.
Tai, anot pirmininkės, motyvuoja tapti profesinės sąjungos nariu. Mėnesinis nario mokestis – penki eurai. Už profesinės sąjungos pirmininko darbą niekas nemoka – tai neatlygintina veikla, kuriai oficialiai skiriamos darbo laiko valandos.
Slaugytojų profesinės sąjungos narės visada pamini Slaugytojų dieną, kuri švenčiama gegužės 12-tą dieną.
Šiaulių skyriaus direktorė Ieva Rimkuvienė kasmet organizuoja slaugytojoms išvyką. Tradicija tapo šią šventę švęsti vis kitame mieste.
Šventės metu vyksta konferencija, šventinė programa, vaišės. Praėjusiais metais pilnas autobusas ligoninės slaugytojų profesinės sąjungos narių vyko į Telšius, kur buvo surengta šventė visos šalies slaugytojoms.
Tai, anot pirmininkės, vienija nares ir padeda kuriant sveiką atmosferą darbe.