Rekordinės kainos šokas kauniečiams
2025 metų šildymo sezonas Kaune prasidėjo be džiaugsmo – gyventojai pasitiko jį su rekordiškai aukštomis šilumos kainomis. Nors energetikos sektorius po 2022–2023 m. krizės turėjo stabilizuotis, „Kauno energijos“ sąskaitos rodo priešingą tendenciją: už šilumą mokama daugiau nei bet kada anksčiau.
Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenis, 2025 m. spalį centralizuotos šilumos kaina Kaune pasiekė rekordinį 13,8 ct/kWh lygį (be PVM) – net 22 % daugiau nei prieš metus ir gerokai viršija šalies vidurkį. Kai kuriose daugiabučių bendrijose šildymo sąskaitos už rugsėjį–spalį jau viršijo 70 eurų už 50 m² butą, nors šildymo laikotarpis dar tik prasidėjo.
Kas lėmė kainų augimą
Ekspertai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, dėl kurių Kaune šilumos kaina išaugo taip drastiškai:
-
Biokuro kainų šuolis. Nors biokuras laikomas pigesne ir ekologiškesne alternatyva dujoms, 2025 m. pradžioje jo kaina vėl pakilo dėl padidėjusios paklausos ir ribotos pasiūlos. Sausra vasarą sumažino medienos likučius, todėl šilumos tiekėjai priversti mokėti daugiau už žaliavą.
-
Investicijų našta vartotojams. Pastaraisiais metais „Kauno energija“ vykdė keletą didelių infrastruktūros modernizacijos projektų – nuo katilinių atnaujinimo iki vamzdynų rekonstrukcijos. Šių investicijų grąža įskaičiuota į tarifą, o tai reiškia papildomą naštą vartotojams.
-
Nepakankama konkurencija šilumos gamybos rinkoje. Nors teoriškai Kaune veikia keli nepriklausomi šilumos gamintojai, praktiškai didžiąją dalį rinkos vis dar kontroliuoja vienas tiekėjas. Tokia situacija riboja galimybes efektyviai konkuruoti dėl kainos.
-
Reguliavimo mechanizmo trūkumai. Šilumos kainų formulė Lietuvoje yra sudėtinga ir priklauso nuo daugelio dedamųjų – kuro kainų, investicijų, nusidėvėjimo, elektros kainų ir kt. Tai sukuria situaciją, kai tiekėjai turi plačias galimybes manipuliuoti sąnaudų struktūra, o vartotojai – mažai įtakos galutiniam tarifui.
Gyventojai piktinasi: „Šiluma tampa prabanga“
Kauno daugiabučių gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi sąskaitomis ir reiškia pasipiktinimą. Kai kurie teigia, kad už šildymą moka daugiau nei už paskolą. Pensininkai ir mažas pajamas gaunantys gyventojai pabrėžia, jog valstybės kompensacijos nebespėja su realiu kainų augimu.
Kauno miesto savivaldybė taip pat sulaukia vis daugiau klausimų, ar yra būdų šilumos kainą mažinti. Tačiau savivaldybė šiuo metu teigia neturinti teisinės galios tiesiogiai kištis į tarifų nustatymo procesą – tai yra VERT kompetencija.
Ekspertų siūlymai: būtina peržiūrėti kainodaros mechanizmą
Energetikos analitikai ir ekonomistai vieningai sutaria – dabartinis kainos formavimo mechanizmas turi būti skubiai peržiūrėtas.
„Turime paradoksą: biokuro kaina kinta vos keliais centais, o šilumos tarifas šokteli dešimtimis procentų. Tai rodo, kad sistema veikia neefektyviai“, – sako energetikos ekspertas Tomas Miškinis.
Jo teigimu, būtina įvesti:
-
Skaidresnį tarifų apskaičiavimą, kad vartotojai galėtų matyti, iš ko realiai susideda kaina;
-
Didesnę konkurenciją gamybos segmente, skatinant nepriklausomus gamintojus;
-
Ilgalaikius biokuro tiekimo kontraktus, kurie stabilizuotų kainas;
-
Galimybę savivaldybėms aktyviau dalyvauti tarifų kontrolėje.
Ar galime tikėtis pokyčių?
Energetikos ministerija žada, kad iki 2026 m. bus peržiūrėta visa šilumos ūkio kainodaros sistema. Tarp planuojamų pokyčių – naujas šalies šilumos sektoriaus reguliavimo modelis, kuris labiau orientuosis į realų tiekimo efektyvumą, o ne formalius sąnaudų skaičiavimus.
Tačiau gyventojams tokie pažadai skamba pernelyg miglotai. Jiems šilumos sąskaitos ateina dabar, o ne po metų.
Išvada: būtinas realus veikimas, o ne pažadai
Rekordinės šilumos kainos Kaune 2025 m. tapo rimtu signalu, kad esama sistema nebeatitinka nei ekonominės logikos, nei socialinio teisingumo principų. Jei šiluma taps prabangos preke, visuomenės pasitikėjimas tiekėjais ir valdžios institucijomis toliau mažės.
Todėl būtina nedelsiant peržiūrėti šilumos kainos formavimo mechanizmus, užtikrinti didesnį skaidrumą, konkurenciją ir socialinį teisingumą. Tik taip galima atkurti pasitikėjimą energetikos sektoriumi ir suteikti žmonėms tai, kas turėtų būti savaime suprantama – prieinamą, patikimą ir sąžiningai įkainotą šilumą.
Ar norėtum, kad šį straipsnį suredaguočiau į publikacijos formatą žiniasklaidai (su antraštėmis, citatomis ir paryškintais skaičiais), ar palikti kaip analitinį straipsnį (ilgesnė analizė su daugiau duomenų ir ekspertų nuomonių)?
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai apie šilumos kainas Kaune 2025 m.
Kodėl šilumos kaina Kaune 2025 metais tokia didelė?
Pagrindinės priežastys – išaugusios biokuro kainos, brangstantis infrastruktūros išlaikymas, didelės investicijos į šilumos tinklų modernizaciją ir ribota konkurencija tarp šilumos gamintojų. Taip pat šilumos kainos formulė leidžia tiekėjams į tarifą įtraukti plačias sąnaudų kategorijas.
Kas nustato šilumos kainas?
Šilumos kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ji vertina tiekėjų pateiktus duomenis apie sąnaudas, investicijas, kuro kainas ir pagal tai tvirtina tarifus. Savivaldybė neturi tiesioginės galios keisti patvirtintos kainos, tačiau gali teikti pastabas ir inicijuoti tyrimus.
Ar Kauno savivaldybė gali ką nors padaryti, kad šiluma būtų pigesnė?
Tiesiogiai – ne. Tačiau savivaldybė gali skatinti konkurenciją šilumos gamyboje, sudaryti sąlygas nepriklausomiems gamintojams jungtis prie tinklų ir skatinti energinį efektyvumą daugiabučiuose. Taip pat savivaldybė gali siūlyti VERT peržiūrėti kainodaros metodiką.
Kodėl biokuras, kuris turėtų būti pigesnis, brangina šilumą?
Biokuro kaina 2025 m. išaugo dėl sumažėjusios pasiūlos (menkesnės medienos ruošos po sausros) ir didesnės paklausos visoje šalyje. Be to, kai kurios įmonės biokurą perka pagal trumpalaikes sutartis, todėl jos jautriai reaguoja į rinkos svyravimus.
Ar galima tikėtis, kad šiluma atpigs artimiausiu metu?
Trumpuoju laikotarpiu – mažai tikėtina. Kainos gali šiek tiek stabilizuotis, jei sumažės biokuro kainos ir baigsis kai kurios investicijų amortizacijos dedamosios. Tačiau reikšmingas kainų mažėjimas įmanomas tik pakeitus kainodaros sistemą arba padidinus konkurenciją šilumos gamyboje.
Ką gali padaryti gyventojai, kad mokėtų mažiau už šildymą?
Atnaujinti daugiabučių šilumos sistemas (subalansuoti, izoliuoti vamzdynus);
Įsirengti automatinius šilumos reguliatorius butuose;
Dalyvauti daugiabučių renovacijos programose;
Sekti sąskaitas ir kreiptis į VERT, jei kyla įtarimų dėl neteisingo skaičiavimo.
Ar šilumos tiekėjas gauna pelną iš kainų augimo?
Šilumos tiekėjų pelnas yra ribojamas – jį kontroliuoja VERT. Tačiau didėjant investicijoms ar sąnaudoms, įmonės gali įtraukti jas į tarifą, todėl reali nauda gyventojams iš to dažnai būna minimali. Kitaip tariant, tiekėjas gali likti pelningas net ir be tiesioginio kainų didinimo sau naudai.
Ką planuoja valstybė, kad tokios situacijos nepasikartotų?
Energetikos ministerija žada iki 2026 m. parengti naują šilumos ūkio kainodaros modelį, kuris būtų skaidresnis, labiau orientuotas į efektyvumą ir konkurenciją. Taip pat svarstoma plėsti nepriklausomų gamintojų tinklą ir įvesti ilgesnius biokuro tiekimo kontraktus kainų stabilumui užtikrinti.
Kur kreiptis, jei kyla klausimų dėl šilumos sąskaitų?
Gyventojai gali kreiptis į:
Savivaldybės energetikos skyrių – dėl renovacijos ar kompensacijų galimybių.
„Kauno energiją“ – dėl konkrečių sąskaitų ar tiekimo klausimų;
VERT – dėl tarifų pagrįstumo ar galimų pažeidimų;
