Trečiadienis, 2026 m. spalio 7 d.

Širdies ligų rizika skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Lietuvoje, tačiau vyrų ir moterų rizika bei ligų eiga skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir hormoninių pokyčių. Kardiologė Rūta Masiulienė pabrėžia, kad aterosklerozė vyrams dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje, o moterims rizika ryškėja artėjant menopauzei ir po jos.

Vyrų organizme ateroskleroziniai procesai paprastai išryškėja anksčiau, todėl miokardo infarktas juos gali ištikti vidutiniškai dešimtmečiu anksčiau nei moteris. Iki menopauzės moterų organizme esantys estrogenai teigiamai veikia kraujagyslių funkciją ir lipidų apykaitą, todėl vaisingo amžiaus moterims širdies ligos pasireiškia vėliau. Tačiau menopauzei artėjant, mažėjant estrogenų kiekiui, ši apsauga silpsta, o arterinė hipertenzija tampa dažnesnė tarp moterų.

Nors skausmas ar diskomfortas krūtinėje yra pagrindinis miokardo infarkto simptomas abiejų lyčių atstovams, moterys gali dažniau patirti ir kitus, lengviau klaidingai suprantamus simptomus, tokius kaip dusulys, pykinimas, silpnumas ar neįprastas nuovargis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į palaipsniui atsirandančius pokyčius, tokius kaip sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas, dusulys, širdies permušimai ar kojų tinimas, kurie gali signalizuoti apie įvairias širdies problemas.

Vertinant moters širdies ir kraujagyslių ligų riziką, svarbi informacija gali būti ir nėštumo metu patirtos komplikacijos, tokios kaip preeklampsija, nėštumo metu atsiradusi hipertenzija, gestacinis diabetas ar priešlaikinis gimdymas. Šios būklės siejamos su didesne rizika susirgti širdies ligomis vėlesniame amžiuje. Todėl pasibaigus nėštumui svarbu nepamiršti ir jo metu išryškėjusių sveikatos problemų bei informuoti apie jas šeimos gydytoją ar kardiologą.

Reguliarus tikrinimasis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. 40–60 metų vyrai ir moterys Lietuvoje gali dalyvauti prevencijos programoje, kurios metu patikros atliekamos kas 1–4 metus, priklausomai nuo nustatytos rizikos. Turint rizikos veiksnių ar pajutus simptomų, į gydytoją kardiologą reikėtų kreiptis nelaukiant prevencinių patikrų.