2026 m. sausio 21 d. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su valstybinėmis institucijomis siūlo griežtinti individualios veiklos ir verslo liudijimų registravimo tvarkas užsieniečiams, teikiantiems kontaktines paslaugas Lietuvoje. Toks siūlymas teikiamas reaguojant į augantį vartotojų skundų skaičių ir piktnaudžiavimą pavežėjų bei paslaugų sektoriuje.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, įpareigojanti tiesiogiai prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus valstybine kalba.
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlo, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai kontaktines paslaugas teikiantiems užsieniečiams būtų išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Taip pat nerimą kelia neigiamas Susisiekimo ministerijos požiūris į Kelių transporto kodekso keitimą ir kalbos mokėjimo pažymėjimo reikalavimą registruojantis pavežėjo veiklai.
„Šiai dienai įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui, laikantis prevencinio veikimo logikos, svarbu įsitikinti, kad žmonės, pradedantys su klientų aptarnavimu susijusias veiklas, turėtų įrodyti, kad moka lietuvių kalbą mažiausiu A1 lygiu. Žinome atvejų, kai pavežėjai randa sistemos apėjimo būdą deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – teigė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Parlamentarė ragina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) koreguoti teisės aktus ir įtraukti reikalavimą, kad registruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimą, jei veikla susijusi su tiesioginiu klientų aptarnavimu, asmuo privalėtų pateikti nustatytos formos kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą.
TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šis įstatymas yra lūžis, parodantis, kad valstybine kalba turi būti gerbiama. Jis taip pat priminė apie TS-LKD kampaniją „Prašau kalbėti lietuviškai“. Jis atkreipė dėmesį į artėjančius naujus iššūkius, susijusius su migracija ir šeimos susijungimo teise, teigdamas, kad užsieniečių skaičius gali ženkliai išaugti šeimos susijungimo pagrindu.
Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė inicijavo įstatymų pokyčius, pagal kuriuos visi, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalo užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba ne žemesniu nei baziniu lygiu, A1 lygiu. Jei gyventojas nebus aptarnautas lietuviškai, jis gali kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją, pažeidėjams gali grėsti baudos. Išimtis mokėti valstybinę kalbą taikoma tik tiems užsieniečiams, kurie turi laikinosios apsaugos statusą – į šią grupę patenka karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Spaudos konfercijoje dalyvavo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės vadovė Kristina Gasiulytė, ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.
