Šiuolaikinis gyvenimo tempas diktuoja naujas taisykles net ir mūsų virtuvėse. Augant dėmesiui kasdienėms išlaidoms ir laiko planavimui, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip maitintis namuose paprasčiau, sveikiau, bet ne nuobodžiai. Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti „maisto gamybos kapsulė“ (liet. „capsule cooking“) koncepcija tampa išsigelbėjimu tiems, kurie vertina namuose ruoštą maistą, tačiau nenori kiekvieną kartą tam skirti daug laiko.
Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, tokia koncepcija leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.
„Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau planuoja savo pirkinius savaitei į priekį – tai padeda ne tik sutaupyti, bet ir palengvina kasdienybę. Tokie metodai kaip „maisto gamybos kapsulė“ leidžia turėti aiškų planą, tačiau išvengti monotonijos, nes tie patys ingredientai gali virsti skirtingais patiekalais. Be to, planuojant savaitės valgiaraštį, pirkėjai gali sąmoningai rinktis produktus iš maždaug 5 tūkstančių kas savaitę akcijose esančių prekių ir pritaikyti jas savo šeimos poreikiams“, – sako G. Kitovė.
Kas yra „maisto gamybos kapsulė“?
„Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė pasakoja, kad panašiai kaip „spintos kapsulė“ (angl. „capsule wardrobe“), kurioje keli derantys drabužiai leidžia sukurti daugybę įvaizdžių, „maisto gamybos kapsulė“ remiasi protingu bazinių ingredientų pasirinkimu. Tai nėra tiesiog maisto ruošimas savaitei į priekį ar tikslus jo suplanavimas. Šios koncepcijos esmė, kad vienu ar keliais kartais per savaitę yra paruošiamas nedidelis kiekis universalių komponentų, kuriuos tarpusavyje derinant kasdien sukuriami vis nauji, švieži patiekalai.
Daugeliui maisto ruošimas savaitei vis dar asocijuojasi su nuobodžiais, pakartotinai šildomais troškiniais, tačiau „maisto gamybos kapsulė“ šią nuostatą griauna. Vietoj paruoštų patiekalų šaldytuve laikomi paruošti ingredientai – tarsi spalvų paletė, iš kurios kiekvieną vakarą galima „nutapyti“ vis naują vakarienę. Tie patys produktai vieną dieną virsta sočiu dubenėliu, kitą – spalvingomis salotomis ar šildančia sriuba.
„Šis maisto gamybos metodas glaudžiai susijęs ne tik su laiko ekonomija, geresne mitybos kontrole ir finansiniu efektyvumu, bet ir su maisto švaistymo mažinimu. Tinkamai sudarytas pirkinių sąrašas ir efektyvus jau turimų produktų panaudojimas leidžia supaprastinti visą apsipirkimo ir gaminimo procesą bei geriau išnaudoti tai, ką jau turime namuose“, – sako „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė.
Ji priduria, kad platus, kokybiškas ir įvairius poreikius atliepiantis produktų asortimentas leidžia lengvai pritaikyti „maisto gamybos kapsulės“ principus kasdienėje virtuvėje – nuo paprastų, greitų vakarienių iki įvairesnių patiekalų visai šeimai.
Pagrindiniai „maisto gamybos kapsulės“ principai
Šio koncepto esmė – patiekalus suskaidyti į keturias pagrindines sudedamąsias dalis: bazę, daržoves ir kitus augalinius produktus, baltymus ir skonius. Šie komponentai paruošiami iš anksto didesniais kiekiais ir laikomi taip, kad būtų išlaikyta kokybė ir taupomas laikas. Kai visi elementai paruošti, patiekalo gamyba tampa itin paprasta – tereikia pasirinkti po vieną ar kelis ingredientus iš kiekvienos kategorijos ir juos sujungti.
Bazė. Tai patiekalo pagrindas, dažniausiai sudarantis didžiausią galutinio patiekalo dalį. Pasak J. Tamoševičienės, paprasčiausi to pavyzdžiai – makaronai, ryžiai, grikiai, tortilijos ir kt. Būtent bazė lemia patiekalo struktūrą. Dažniausiai bazė yra ruošiama tą pačią dieną ar likus kelioms dienoms iki vartojimo. Ilgiau verdami produktai gali būti įsigyjami jau paruošti (pavyzdžiui, konservuotos pupelės) arba dalinai apvirti ir užšaldyti, kad vėliau būtų galima greitai užbaigti gaminimą.
Daržovės, vaisiai ir kiti augaliniai produktai. „Tai patiekalo dalis, kuri suteikia organizmui vitaminų, skaidulų ir kitų būtinų medžiagų. Ji apima daržoves, grybus ir vaisius, kurie suteikia organizmui vitaminų ir kitų būtinų medžiagų. Ši kategorija yra pati lanksčiausia – priklausomai nuo paruošimo būdo ar patiekalo tipo, tie patys produktai gali būti derinami prie skirtingų „kapsulių““, – paaiškina „Iki“ kulinarijos šefė. Rekomenduojama, kad bent apie 25 proc. kiekvieno patiekalo sudarytų būtent ši dalis. Šie ingredientai lengvai įtraukiami į įvairius patiekalus, dažniausiai neužgožia kitų skonių ir leidžia padidinti porciją neapkraunant jo kalorijomis.
Baltymai. Tai gana aiški ir suprantama kategorija – čia patenka mėsa ir jos alternatyvos. Vidutiniškai baltymai turėtų sudaryti apie 25 proc. patiekalo, tačiau aktyvesniems žmonėms ši dalis gali būti didesnė. Baltymai dažniausiai ruošiami iš anksto – savaitgaliais ar laisvesniu metu. Ekonomiškesni pasirinkimai, tokie kaip kiaulienos mentė, kepsniai ar visa višta, reikalauja daugiau laiko, tačiau dažnai pasižymi sodresniu skoniu. O, pavyzdžiui, greičiau pagaminamą jautieną, žuvį ar jūros gėrybes dažniausiai rekomenduojama ruošti prieš pat valgymą.
Skoniai. Tai elementas, kuris iš tiesų sukuria patiekalą. Naudojant tą patį bazinių ingredientų rinkinį, vien pakeitus prieskonius ar padažus, galima gauti visiškai skirtingus rezultatus. Pavyzdžiui, klasikinis vištienos, brokolių ir ryžių derinys vieną dieną gali tapti azijietišku „stir-fry“ su terijakio padažu, kitą – barbekiu stiliaus patiekalu, o dar kitą – indiško ar tailandietiško kario skonio troškiniu.
Kaip „maisto gamybos kapsulė“ atrodo praktikoje?
Praktikoje „maisto gamybos kapsulė“ prasideda nuo paprasto savaitės pirkinių sąrašo ir preliminaraus plano. Pavyzdžiui, kaip bazę galima pasirinkti kelis universalius produktus – ryžius, makaronus, grikius ar tortilijas. Baltymams tinka didesnis kiekis vieno ar dviejų produktų, pavyzdžiui, kepta vištiena, malta mėsa ar augaliniai baltymai, tokie kaip avinžirniai ar lęšiai. Daržovių krepšelis gali būti sudarytas iš sezoninių ar akcijų metu siūlomų produktų – brokolių, paprikų, morkų, salotų mišinių. „Tokį planą ypač patogu sudaryti atsižvelgiant į savaitės pasiūlymus ir akcijas, taip dar labiau sumažinant išlaidas ir maisto švaistymą“, – sako G. Kitovė.
Paruošus šiuos ingredientus iš anksto, per savaitę jie gali būti derinami skirtingais būdais: vieną dieną virsti ryžių dubenėliu su keptomis daržovėmis, kitą – tortilijų suktinuku ar makaronų patiekalu. Skonius keičia padažai, prieskoniai ir gaminimo būdas, todėl tas pats produktų rinkinys leidžia sukurti skirtingus patiekalus, neperkant papildomų ingredientų ir nesugaištant daug laiko virtuvėje.
Kiek laiko saugu laikyti paruoštą maistą?
J. Tamoševičienė atkreipia dėmesį, kad paruoštas maistas išliks saugus valgyti, jei šaldytuve bus tinkamai laikomas 3–5 dienas, ypač jei jame yra mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei patiekalai ar ingredientai yra užšaldomi – tuomet galima pasiruošti tiek savaitinių planų, kiek turima vietos šaldiklyje, ir juos naudoti pagal poreikį.
„Nepanaudotus ingredientus nebūtina užšaldyti tik kaip pilnai paruoštus patiekalus – gamybai paruoštus produktus galima užšaldyti ir panaudoti tada, kai vėl prireiks. Ta pati taisyklė galioja ir jau pagamintiems patiekalams, jei jų ingredientai buvo švieži ir nešaldyti – likučiai gali tapti puikiu pagrindu naujai vakarienei ar pietums“, – teigia „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė.
