„Šok, Edita, šok“ – tai rekordinio populiarumo sulaukusio romano ir filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje.
Spektaklyje 90-ųjų Šiaulių realybė pasakojama iš Editos – merginos, užaugusios tarp VHS kasečių, Holivudo filmų siužetų ir laukinio kapitalizmo pažadų – perspektyvos.
Žiūrovų jau pamėgtas ir pilnose salėse rodomas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis šį pavasarį atkeliaus į Vilnių, Kauną bei festivalį „Teatro genas“ Rokiškyje.
Apie spektaklio „Šok, Edita, šok“ kūrybinį procesą, 90-ųjų kartos patirtį ir siekį prakalbinti iki šiol nutylėtą moterišką balsą kalbamės su rašytoju, dramaturgu Rimantu Kmita.
Iššūkis – atstatyti moterišką žvilgsnį
Ši premjera žymi neįprastą reiškinį Lietuvos kultūros lauke: užuot adaptavęs knygą teatrui, dramaturgas Rimantas Kmita pirmiausia Editos istoriją išbandė gyvoje scenoje, o tik vėliau ji tapo romanu „Editos kompleksas.
Normalūs žmonės nesišypsa“. Autorius prisipažįsta, kad iš pradžių bandė rašyti platų romaną, bet pasimetė detalių gausoje.
„Romanas yra keistas daiktas – gali pradėti nuo bet kurios vietos. O pjesė reikalauja, kad atsakymus žinotum prieš pradėdamas rašyti: kas šitas žmogus ir kur jis bus, kai viskas baigsis. Rašydamas iš paauglės merginos vidaus, aišku, turėjau baimių. Bet aktorė Vaidilė Juozaitytė, režisierė Eglė Vertelytė ir choreografė Airida Gudaitė viską labai kruopščiai ištyrinėjo ir tikrai nebūtų palikusios to, kas atrodytų netinkama moters personažui“, – kūrybos užkulisiais dalijasi R. Kmita.
Pasak autoriaus, ši mergina, ankstesniuose kūriniuose matyta tik per vyrišką prizmę, nusipelno atskiro balso.
„Pietinia kronikose“ Edita gavo mažiausiai dėmesio iš visų merginų. Vaikinai tuo laiku visada galėjo kur nors įsivelti – ir prireikus pabėgti. Merginos – nebūtinai. Joms grėsė gatvės pavojai, slėgė visuomenės spaudimas, reputacijos ir išvaizdos standartai“, – pastebi dramaturgas.
Nuo VHS kasečių iki socialinių tinklų: kas (ne)pasikeitė?
Spektaklio „Šok, Edita, šok“ centre – Nepriklausomybės pradžioje vaizdo įrašų nuomoje dirbanti Edita, kuri bando suprasti savo vietą pasaulyje lygindama asmeninį gyvenimą su Holivudo filmų siužetais.
R. Kmita pabrėžia, kad to laiko neromantizuoja – spektaklyje atsigręžiama į emocinį aplaidumą ir traumas, paveldėtas iš sovietmečio:
„Prie šio laikotarpio vis grįžtu ne iš ilgesio, o dėl jo neišsemiamos energijos, intensyvumo ir didžiulių tektoninių lūžių, kai keitėsi santvarka ir iš esmės nebegaliojo jokios senosios taisyklės. Man įdomu tyrinėti tai kaip mūsų išlikimo kelią – iš kur mes atėjome ir kaip išgyvenome laukinio kapitalizmo pamokas, – kūrybos principus atskleidžia R. Kmita.
„Nemažai mūsų augo iš sovietmečio atėjusioje terpėje, kurioje tėvystė dažnai priminė tiesiog priežiūros instituciją – neretai buvo manoma, kad vaikus reikia grūdinti, o atviri pokalbiai ar meilės rodymas juos tik išlepins. Būtent šis emocinio ryšio trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Edita taip aklai įsimyli idealizuotą vaikiną – ji tiesiog nemokėjo mylėti ir neturėjo su kuo pasikalbėti. Kadangi neturėjome patarėjų emocijų klausimais, filmai atstojo populiariąją psichologiją – būtent per herojų patirtis ir Holivudo siužetus mes bandydavome suprasti, kas su mumis vyksta“, – teigia R. Kmita.
Dramaturgas įžvelgia ir netikėtų paralelių su šių dienų jaunimu:
„Tai, ką anksčiau merginos rašydavo į dienoraščius ar siųsdavo laiškais jaunimo žurnalams, šiandien persikėlė į socialinius tinklus. Nors technologijos pasikeitė, paauglių išgyvenamos dilemos liko tos pačios: nelaiminga meilė, baimės, nepasitikėjimas savimi. Iš kitos pusės, Edita neturėjo žodžių tam, kas vyksta jos viduje, o šiandieniai paaugliai savo vidinius išgyvenimus analizuoja lyg būtų baigę psichologijos kursus. Jie turi žodyną, kurio mūsų karta neturėjo“.
Kino ir teatro sintezė bei tarptautinis fenomenas
Editos istoriją į teatro sceną perkėlė žinoma kino režisierė ir filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autorė Eglė Vertelytė, kuriai šis spektaklis buvo režisūrinis debiutas teatre.
Spektaklyje gausu kino raiškos elementų: ekrano projekcijos ir filmuoti epizodai susilieja su gyvu veiksmu bei choreografės Airidos Gudaitės įneštomis filmo „Purvini šokiai“ interpretacijomis.
„Edita man – ne tik personažas, bet ir visos mūsų kartos metafora, su savo VHS kasetėmis, Holivudo svajonėmis ir tuo keistu 90-ųjų ilgesiu. Džiaugiuosi galėdama teatre debiutuoti su spektakliu, kuriame pagaliau skamba moteriškas balsas“, – sako E. Vertelytė.
Editos vaidmenį spektaklyje kuria iš Šiaulių kilusi aktorė Vaidilė Juozaitytė, o jos scenos partneris – Tautvydas Galkauskas.
„Per tuos beveik dešimt metų nuo „Pietinia kronikų“ pasirodymo, šis pasaulis išsiplėtė į pačias įvairiausias formas: turėjome MO muziejaus parodą, spektaklius, ekranizaciją kine, audioknygas ir net stalo žaidimą. Tai, kad prie to pasakojimo tęsinio jungiasi tiek anksčiau dirbę, tiek nauji žmonės, rodo, kad jis yra universalus tiek laiko, tiek geografijos prasme. Maža to, ši istorija peržengia ir Lietuvos ribas. „Šok, Edita, šok“ buvo pastatyta Niujorke, anglų kalba. Tai man dar kartą patvirtino, kad įdomiai papasakotos lokalios istorijos atveda prie labai rimtų, universalių klausimų“, – džiaugiasi autorius.
R. Kmita sako, kad būtent ši universali patirčių atpažinimo galimybė ir paaiškina, kodėl „Pietinia kronikas“ taip lengvai peržengia geografines ir kartų ribas.
„Gimnazistai ateina ir kalba apie devyniasdešimtuosius su nostalgija – nors patys jų nepatyrė. Jie ilgisi ne realybės, o to meto vaizdo, estetikos, laisvės pojūčio“, – pastebi R. Kmita.
Pasak jo, būtent todėl Editos istorija galiausiai pasakoja ne tik apie vieną laikmetį ar vieną miestą.
„Kartais pagalvoju, kad parašiau ne apie devyniasdešimtuosius ir ne apie paauglius. Parašiau apie tą laiką gyvenime, kai žmogus pirmą kartą bando suprasti, kas su juo vyksta“, – pastebi R. Kmita.
Artimiausi Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklio „Šok, Edita, šok“ rodymai
- Kovo 15 d. – Rokiškyje, teatrų festivalyje „Teatro genas“.
- Balandžio 14 d. – Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
- Balandžio 19 d., gegužės 10 d. – Šiauliuose, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
- Gegužės 10 d. – Kaune, Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
- Gegužės 12 d. – Kaune, Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Plačiau: VŠDT | ŠOK, EDITA, ŠOK | rež. Eglė Vertelytė – Bilietai
Citatos:
- „Vaikinai tuo laiku visada galėjo kur nors įsivelti – ir prireikus pabėgti. Merginos – nebūtinai“.
- „Kadangi neturėjome patarėjų emocijų klausimais, filmai atstojo populiariąją psichologiją“.
- „Edita neturėjo žodžių tam, kas vyksta jos viduje, o šiandieniai paaugliai savo vidinius išgyvenimus analizuoja lyg būtų baigę psichologijos kursus. Jie turi žodyną, kurio mūsų karta neturėjo“.
- „Kartais pagalvoju, kad parašiau ne apie devyniasdešimtuosius ir ne apie paauglius. Parašiau apie tą laiką gyvenime, kai žmogus pirmą kartą bando suprasti, kas su juo vyksta“
