Stereotipai apie moteris Lietuvos savivaldoje atsispindi ir po 2023 m. savivaldos rinkimų: nors kandidatai pasiskirstė beveik po lygiai, į savivaldybių tarybas išrinkta 33 proc. moterų, o merėmis tapo šešios iš 60 savivaldybių vadovių.
2023 m. savivaldos rinkimuose 53 proc. kandidatų buvo vyrai, o 47 proc. – moterys. Tačiau tarp išrinktųjų į savivaldybių tarybas vyrai sudarė 67 proc., moterys – 33 proc.
Nė vienoje iš 60 savivaldybių tarybų moterų nebuvo išrinkta daugiau nei vyrų. Dvidešimtyje savivaldybių moterų kandidačių buvo daugiau nei vyrų, bet tai nevirto moterų persvara tarp tarybų narių.
Į merus kandidatavo 433 asmenys: 111 moterų ir 322 vyrai. Po rinkimų 54 Lietuvos savivaldybėms vadovavo vyrai, šešioms – moterys.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė nurodė, kad lyderystė ir sprendimų priėmimas visuomenėje dažnai siejami su vyriškumu.
Tauragės rajono tarybos narė Rita Grigalienė teigė, jog politikėms dažniau keliami aukštesni reikalavimai. Anot jos, moterys turi įrodinėti kompetenciją srityse, kuriose jų žinios stereotipiškai nuvertinamos.
Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, 2021 m. sausio 1 d.–2023 m. kovo 24 d. žodis „merė“ sudarė 6,3 proc. tokių paminėjimų, o „meras“ – 93,7 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu formuluotė „savivaldybės tarybos narė“ sudarė 25,7 proc. paminėjimų, o „savivaldybės tarybos narys“ – apie tris ketvirtadalius.
