Šiais laikais sukčiavimas tapo dažnu reiškiniu, o apgavikai neretai taikosi į pažeidžiamiausią visuomenės dalį – pagyvenusius žmones. Senjorai dažnai tampa sukčių aukomis, nes šie gudriai pasinaudoja jų patiklumu, gerumu ir informacijos stoka. Pinigų praradimas gali turėti ne tik finansinių pasekmių, bet ir rimtai paveikti emocinę bei fizinę sveikatą. Todėl labai svarbu suprasti, kaip veikia sukčių schemos, ir mokėti nuo jų apsisaugoti. Šis straipsnis skirtas padėti senjorams atpažinti dažniausius sukčiavimo atvejus ir išmokti apsisaugoti nuo jų.
Kaip veikia sukčiai?
Kibernetinio saugumo specialistas Saulius Narbutas pabrėžia, kad sukčiai gudriai manipuliuoja emocijomis:
„Sukčiai dažniausiai pasitelkia emocijas, kad lengviau išviliotų pinigus. Jie puikiai žino, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi vieniši, nerimauja dėl ateities ar savo sveikatos, ir tai tampa puikia dirva manipuliacijai. Sukčiai naudoja įvairias psichologines taktikas – nuo baimės ir skubos jausmo sukėlimo iki perdėto draugiškumo ir rūpestingumo demonstravimo. Šie asmenys meistriškai žaidžia žmonių jausmais, priverčia patikėti melagingomis istorijomis ir išvilioja santaupas, kurios buvo taupomos visą gyvenimą.“
Kadangi tokios schemos atrodo itin įtikinamai, svarbu jas atpažinti ir nepasiduoti spaudimui. S. Narbutas išskiria penkis dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus, kuriais taikomasi į senjorus.
1 būdas. Netikri skambučiai iš „banko“ ar „policijos“
Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – telefoniniai skambučiai, kai sukčiai apsimeta banko ar policijos darbuotojais. Jie dažnai tvirtina, kad jūsų banko sąskaita yra pavojinga, bando įtikinti, jog būtina nedelsiant perduoti savo prisijungimo duomenis ar pervesti pinigus į „saugią“ sąskaitą. Sukčiai gali skambėti labai profesionaliai ir net žinoti jūsų vardą ar kitą asmeninę informaciją, todėl daugeliui atrodo patikimi.
Kaip atpažinti tokius skambučius? Pirmiausia atminkite – nei banko, nei policijos darbuotojai niekada neprašys jūsų atskleisti savo prisijungimo duomenų telefonu. Jei išgirsite tokį prašymą, žinokite, kad kalbate su sukčiumi. Taip pat, jei skambutis sukelia įtarimų, tiesiog padėkite ragelį ir paskambinkite tiesiogiai savo bankui ar policijai, kad patikrintumėte informaciją.
Ką daryti, jei gavote tokį skambutį? Jokiu būdu neatiduokite savo asmeninių ar finansinių duomenų. Jei jau atidavėte informaciją arba pervedėte pinigus, nedelsiant kreipkitės į policiją ir savo banką. Tai padės greičiau užblokuoti galimus pinigų pervedimus ir sumažinti nuostolius.
2 būdas. „Anūkų nelaimės“ istorijos
Vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų, kuris itin stipriai remiasi emocijomis, yra vadinamoji „anūkų nelaimės“ schema. Šio tipo sukčiai dažniausiai paskambina senjorams ir apsimeta jų anūkais ar kitais artimaisiais, dažnai prisistatydami labai įtikinamai. Jie sako, kad pateko į rimtą nelaimę, pavyzdžiui, į autoavariją, policijos areštą ar ligoninę, ir jiems skubiai reikalingi pinigai, kad būtų galima išspręsti šią tariamą problemą.
Kad istorija būtų įtikinamesnė, sukčiai dažnai naudojasi detaliais pasakojimais, emociniu spaudimu ir prašo veikti greitai, neleisdami senjorams apsvarstyti situacijos ar pasitarti su kitais šeimos nariais. Jie taip pat kartais perduoda telefoną tariamiems gydytojams, advokatams ar policijos pareigūnams, kurie sustiprina sukčių pasakojimo tikroviškumą.
Kaip apsisaugoti nuo šios aferos? Visų pirma svarbu išlikti ramiems ir nepasiduoti skubai. Jei sulaukėte panašaus skambučio, visada pirmiausia pasitikslinkite informaciją, tiesiogiai paskambindami tariamai nelaimę patyrusiam šeimos nariui arba kitiems artimiesiems. Niekada neperduokite pinigų nepažįstamiems asmenims ar nepatikrinę situacijos. Atminkite, kad tikrieji jūsų artimieji visada supras, jei norėsite įsitikinti jų situacija prieš imdamiesi veiksmų.
3 būdas. Netikri finansiniai patarėjai
Dar vienas dažnas būdas, kaip sukčiai apgauna pagyvenusius žmones – apsimetimas finansiniais patarėjais arba investavimo ekspertais. Sukčiai dažnai susisiekia telefonu, el. paštu ar netgi atvyksta į namus, siūlydami „garantuotai pelningas“ investicijas. Jie pasakoja apie puikias galimybes greitai padidinti santaupas, pateikia įtikinamas istorijas apie kitus žmones, jau uždirbusius nemažus pinigus.
Šie tariami ekspertai naudoja sudėtingą finansinę terminologiją, kad sukeltų patikimumo įspūdį, o senjorai dėl patirties ar žinių stokos lengvai patiki ir perduoda savo santaupas tariamoms investicijoms. Deja, po kurio laiko sukčiai dingsta kartu su visais pinigais.
Kaip atpažinti tokius sukčius? Atminkite, kad nėra tokių investicijų, kurios garantuotų itin didelį pelną be jokios rizikos. Visada pasitarkite su patikimais šeimos nariais ar tikrais finansų ekspertais, prieš priimdami svarbius sprendimus. Taip pat būkite atsargūs, jei jus bando spausti priimti sprendimą skubiai – tai vienas iš sukčių ženklų.
Ką daryti, jei įtariate, jog susidūrėte su sukčiumi? Nedelsiant nutraukite bet kokį bendravimą ir kreipkitės į policiją. Taip pat perspėkite savo draugus ir artimuosius, kad jie išvengtų panašių apgaulių.
4 būdas. Apgaulės internete: skelbimai ir netikros paskyros
Pastaruoju metu sukčiai vis aktyviau naudojasi interneto galimybėmis, todėl senjorams kyla pavojus ir virtualioje erdvėje. Vienas iš dažniausių internetinių sukčiavimo būdų – netikri skelbimai ir socialinių tinklų anketos.
Šie sukčiai dažniausiai kuria fiktyvius skelbimus, siūlydami neva labai patrauklius pasiūlymus – pavyzdžiui, pigias paskolas, greitai ir lengvai pasiekiamus prizus, įvairius stebuklingus sveikatos produktus ar net pažintis. Jie dažnai prašo sumokėti tam tikrą sumą kaip užstatą ar pervesti avansą už prekes ar paslaugas, kurių senjorai niekada negaus. Taip pat populiarėja ir atvejai, kai sukčiai apsimeta socialinių tinklų draugais ar pažįstamais ir prašo skubiai pervesti pinigus dėl tariamų nelaimių.
Kaip apsisaugoti internete? Svarbiausia – niekada neskubėti ir visada gerai patikrinti informaciją. Jei susiduriate su skelbimu ar žinute, kuri atrodo įtartina ar pernelyg gera, kad būtų tikra, pasitarkite su artimaisiais ar draugais. Niekada nesidalinkite savo asmeniniais duomenimis (pvz., banko sąskaitos numeriais ar prisijungimo informacija) nepatikrintose interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose.
Jeigu jau pateikėte asmeninę informaciją ar pervedėte pinigus, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją – jie gali padėti sustabdyti finansinius nuostolius
5 būdas. Netikri labdaros prašymai
Kitas dažnai pasitaikantis sukčiavimo būdas yra fiktyvios labdaros prašymai. Sukčiai puikiai žino, kad pagyvenę žmonės dažnai būna dosnūs ir noriai padeda kitiems, todėl pasinaudoja šiuo gerumu. Jie kreipiasi į senjorus telefonu, internetu ar net ateina į namus, prašydami paaukoti pinigų tariamai kilniam tikslui – vaikų gydymui, gyvūnų globai, karo aukoms ar stichinių nelaimių aukoms paremti. Dažnai šie sukčiai naudoja emocionalius pasakojimus, rodo netikrus dokumentus ar nuotraukas, kad sustiprintų savo įtikinamumą.
Kaip apsisaugoti nuo tokių aferų? Visų pirma, niekada neskubėkite aukoti pinigų, ypač jei spaudžiama tai padaryti nedelsiant. Patikrinkite informaciją apie organizaciją, kuri prašo paramos – legaliai veikiančios organizacijos visada turi aiškią informaciją apie save, savo veiklą ir oficialius rekvizitus. Galite paprašyti parodyti dokumentus, patvirtinančius paramos tikslą, arba pasitarti su šeimos nariais prieš pervesdami pinigus.
Jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, kad tai gali būti apgaulė, nebijokite pasakyti „ne“ arba paprašyti daugiau informacijos. Taip pat galite tiesiogiai susisiekti su žinoma ir patikima labdaros organizacija ir paaukoti jai, taip būsite tikri, kad jūsų parama tikrai pasieks tuos, kam ji reikalinga.
Aptarėme penkis dažniausius būdus, kuriais sukčiai išvilioja pinigus iš senjorų: telefoninius skambučius apsimetant banko ar policijos darbuotojais, „anūkų nelaimės“ istorijas, fiktyvius finansinius patarėjus, internetines apgavystes bei netikrus labdaros prašymus. Šių schemų bendras bruožas yra manipuliacija emocijomis ir žmonių patiklumo išnaudojimas. Svarbu suprasti, kad sukčiai nuolat tobulina savo taktikas ir randa vis naujų būdų, kaip apgauti pagyvenusius žmones.
Kaip apsisaugoti? Būtina neskubėti priimti sprendimų, visada pasitarti su artimaisiais ar patikimais žmonėmis ir kruopščiai tikrinti informaciją, ypač kai kyla nors menkiausių abejonių. Jei jau esate susidūrę su tokia situacija, nedvejokite ir kreipkitės į policiją arba savo banką – kuo greičiau bus reaguota, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti prarastus pinigus.
Galiausiai nepamirškite pasidalinti šia informacija su savo šeimos nariais ir draugais, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis. Žinojimas ir atsargumas yra geriausia apsauga nuo sukčių, todėl būkite budrūs ir padėkite vieni kitiems išvengti apgavysčių.
