Seksualinė prievarta, glaudžiai susijusi su lyčių nelygybe ir stereotipais, gali paveikti bet ką nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar išvaizdos. Dažnai nusikaltėlis būna artimas žmogus. Supratimas, kas yra lytinė prievarta ir koks yra aiškiai išreikšto sutikimo vaidmuo, yra itin svarbus kuriant saugesnius santykius.
Naujas požiūris į sutikimą
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pabrėžia, kad geriausia, kai sutikimas išreiškiamas žodžiais, nes tai nepalieka vietos interpretacijoms. Ji teigia, kad dabartinėje kultūroje, turinčioje patriarchalines šaknis, moterys ilgą laiką nebuvo laikomos visaverčiais žmonėmis, o jų kūnai buvo suvokiami kaip vyro nuosavybė. Nors požiūris pamažu keičiasi ir vis dažniau kalbama apie abipusį sutikimą, kuris turi būti duotas sąmoningai, laisva valia ir gali būti bet kada atšauktas, vis dar nemažai žmonių įsitikinę, kad vyras gali pasinaudoti moters kūnu be jos sutikimo.
Svarbu klausti ir gerbti
Kaip ir kitose gyvenimo situacijose, taip ir miegamajame svarbu klausti leidimo. M. Jankauskaitė pateikia pavyzdį, kad mes svečiui siūlome maisto, o ne kišame jį į burną. Ji taip pat kritikuoja patriarchalinių pažiūrų romantizuojamą prievartą ir spaudimą, kai teigiama, kad moterys pačios nežino, ko nori. Tokie požiūriai, kai „ne“ reiškia „galbūt“, o „galbūt“ – „taip“, visiškai ignoruoja moters nuomonę. Ekspertė pabrėžia, kad santuoka nepaverčia moters nuosavybe ir sutuoktiniai taip pat turėtų klausti vienas kito sutikimo prieš lytinius santykius, nes noras gali svyruoti ir žmonės gali patirti nuovargį ar kitas aplinkybes.
Lytinė prievarta ir apsvaiginimas
Lytinė prievarta yra viena iš kontrolės formų, nuo kurios santuoka neapsaugo. Ypač pavojinga, kai asmenys, dažniausiai moterys, yra specialiai apsvaiginami narkotikais, kad negalėtų priešintis. M. Jankauskaitė aiškina, kad jei žmogus yra apsvaigintas ar nesąmoningos būklės, sutikimas negali būti duotas. Lygiai kaip ir nepilnamečiai negali duoti sutikimo, bet koks lytinių santykių inicijavimas tokiomis aplinkybėmis prilygsta lytinei prievartai ir turi būti laikomas nusikaltimu. Svarbu suprasti, kad prievarta yra kiekvienu atveju, kai nėra abipusio sutikimo.
Kodėl sunku pasakyti „ne“?
Medicinos gydytoja ir psichoterapeutė Rusnė Kirtiklytė teigia, kad atsisakyti lytinių santykių gali būti sunku dėl dviejų priežasčių. Pirma, nenoras nuvilti žmogų, su kuriuo smagu bendrauti. Antra, baimė sulaukti partnerio agresijos, dėl kurios moterys pasirenka nenorinčias sutikti, kad išvengtų smurto. R. Kirtiklytė taip pat mini, kad prievartos ar priekabiavimo metu žmonės gali sustingti ir negalėti priešintis, bėgti ar kalbėti, o agresorius tylą gali klaidingai palaikyti sutikimu.
Teisinis reguliavimas ir sutikimo samprata
Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja, sociologė ir seksologė Reda Jureliavičiūtė aiškina, kad esminis klausimas dėl seksualinių nusikaltimų neturėtų būti, ar žmogus pakankamai priešinosi, bet ar jis laisva valia sutiko dalyvauti seksualinėje veikloje. Šiuo principu remiasi ir tarptautiniai žmogaus teisių standartai. Seime registruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektas siūlo įteisinti laisvanoriško sutikimo sampratą. Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip savanoriškai ir aiškiai išreikštas – žodžiais, aktyviu dalyvavimu ar kitais būdais, duodamas konkrečiai veiklai ir gali būti bet kada atšauktas. Jis negali būti preziumuojamas vien dėl santykių statuso ar ankstesnių santykių. Jei nėra aišku, ar žmogus nori tęsti, reikia sustoti ir pasitikslinti. Pakeitimai nesukurs atskiros baudos už sutikimo negavimą, bet sieks taikyti baudžiamąją atsakomybę už veiksmus be savanoriško sutikimo. Teisėsauga vertins konkrečias aplinkybes ir įrodymus. Nors įstatymo priėmimas dar gali užtrukti ir vyks diskusijos, svarbu suprasti, kad vien įstatymo pakeitimo nepakaks – reikalingas ir teisėsaugos pasirengimas, specialistų mokymai bei visuomenės švietimas.
