Augant startuoliui, auga teisinių klausimų skaičius: nuo santykių su investuotojais ir intelektinės nuosavybės iki duomenų apsaugos bei mokesčių. Ar verta registruoti prekių ženklą? Kiek informacijos galima atskleisti potencialiam investuotojui? Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai atskleidė ne tik dažniausiai startuolių užduodamus, bet ir atsakė į juos.
1. Ar investuotojas gali „pavogti“ jūsų idėją?
Baimė per daug atskleisti potencialiam investuotojui yra viena iš dilemų, su kuria susiduria investicijų ieškantys startuoliai. Natūraliai kyla klausimas, ar dar prieš pirmąjį pokalbį reikėtų pasirūpinti konfidencialumo sutartimi.
Pasak „Sorainen“ teisininkės Guodos Vdovycytės, ankstyvuosiuose investavimo etapuose tokios sutartys paprastai nėra pasirašomos, o baimė, kad investuotojas pasisavins pristatytą verslo idėją, neturėtų užgožti pagrindinio susitikimo tikslo.
„Investuotojų tikslas nėra kopijuoti idėjas, o suprasti jų potencialą ir įvertinti, ar verta į jas investuoti bei padėti joms augti. Todėl baimintis dėl informacijos atskleidimo įprastai neverta. Svarbiausia įrodyti, jog jūsų idėja yra perspektyvi ir verta investicijos“, – sako ji.
2. Kada verta registruoti prekių ženklą?
Prekių ženklo registracija veiklos pradžioje gali atrodyti kaip dar viena išlaidų eilutė, tačiau startuoliui augant jo pavadinimas ir identitetas gali tapti svarbia verslo turto dalimi. Todėl sprendimą, ar ir kada juos apsaugoti, verta priimti dar prieš reikšmingiau investuojant į ženklo žinomumą.
Advokatas Marijus Dingilevskis pabrėžia, kad prekių ženklo registracija nėra vien formalumas. Tai investicija į jūsų verslo ateitį. Jei kuriate ilgalaikį prekių ženklą, investuojate į reklamą ir norite užsitikrinti atitinkamo žymens apsaugą, registruoti prekių ženklą verta“, – teigia jis. Priklausomai nuo startuolio veiklos ir plėtros planų, prekių ženklo apsauga gali būti aktuali ne tik Lietuvoje. Jį galima registruoti visoje Europos Sąjungoje arba, naudojantis Madrido sistema, siekti apsaugos pasirinktose kitose pasaulio valstybėse.
3. Kam iš tiesų priklauso startuolio sukurtas kodas?
Programos kodą ar kitą startuolio produktą neretai kuria ne vienas žmogus. Prie jo gali dirbti bendrasteigėjai, darbuotojai ir išoriniai specialistai. Tačiau vien tai, kad produktas buvo sukurtas startuoliui, savaime neišsprendžia visų klausimų dėl intelektinės nuosavybės teisių.
M. Dingilevskio teigimu, svarbu iš anksto aiškiai susitarti, kam priklausys sukurta intelektinė nuosavybė, ir, kai reikia, sutartyse tinkamai įtvirtinti teisių perdavimą įmonei. Šis klausimas tampa ypač svarbus startuoliui ieškant investicijų: „Daugeliu atvejų didžiausia startuolio vertė slypi jo intelektinėje nuosavybėje. Investuotojams svarbu matyti, kad įmonė iš tiesų yra savo kuriamos intelektinės nuosavybės savininkė ir gali ją komercializuoti be papildomų leidimų ar potencialių teisinių ginčų“, – pabrėžia jis.
4. Kas atsakingas už klientų duomenis?
Startuoliams, kuriantiems platformas ir kitus technologinius sprendimus, vienas pirmųjų duomenų apsaugos klausimų turėtų būti ne tai, kokios baudos gresia pažeidus BDAR, o kokį vaidmenį tvarkant asmens duomenis jie apskritai atlieka. Nuo to priklauso ir įmonei tenkančios pareigos.
„Kai startuolis pats nusprendžia, kokius asmens duomenis rinkti, kokiais tikslais juos naudoti ir kiek laiko saugoti, jis veikia kaip duomenų valdytojas. Pavyzdžiui platforma, kuri renka vartotojų duomenis savo paslaugoms teikti. Tuo tarpu jei startuolis teikia kitam verslui technologinį sprendimą ir asmens duomenis tvarko tik tam, kad suteiktų sutartą paslaugą pagal to verslo nurodymus, pavyzdžiui, CRM sistemą, jis veiks kaip duomenų tvarkytojas“, – aiškina G. Vdovycytė.
Vis dėlto praktikoje riba ne visada tokia aiški. Pasak teisininkės, ta pati organizacija vienoje veikloje gali veikti kaip duomenų valdytoja, o kitoje kaip duomenų tvarkytoja. Šis skirtumas svarbus ir dėl atsakomybės. Duomenų valdytojas pats sprendžia, kokiais tikslais ir kaip tvarkomi asmens duomenys, todėl jam tenka pareiga užtikrinti bendrą atitiktį BDAR reikalavimams. Duomenų tvarkytojas duomenis tvarko valdytojo vardu ir turi laikytis jo nurodymų bei užtikrinti saugų ir tinkamą duomenų tvarkymą.
5. Kur iš tiesų teks mokėti mokesčius?
Startuoliui pradėjus veikti keliose valstybėse, vien įmonės registracijos vietos gali nebepakakti norint nustatyti, kur jai atsiranda mokestinių prievolių. Reikšmės gali turėti ir tai, iš kur faktiškai valdomas verslas, kur dirba jo komanda ar vykdoma veikla.
„Mokesčių prievolę gali lemti ne tik įmonės registracijos vieta, bet ir tai, kur faktiškai vykdoma veikla, dirba komanda ar priimami verslo sprendimai. Vykdant veiklą keliose valstybėse, gali atsirasti nuolatinės buveinės rizika ir mokestinės prievolės kitose jurisdikcijose“, – komentuoja „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Povilas Užkuraitis.
Todėl startuoliui žengiant į naują rinką svarbu vertinti ne tik komercines plėtros galimybes, bet ir tai, kokių papildomų mokestinių prievolių gali atsirasti konkrečioje valstybėje. Mokestinės teisės ekspertų teigimu, dauguma šių klausimų turėtų kilti ne tada, kai klaida jau padaryta, o bandant jos išvengti.
Nors jaunos įmonės dažnai neturi didelių teisinių komandų ar tam skirtų biudžetų, anksti priimti sprendimai dėl duomenų apsaugos, mokesčių ar intelektinės nuosavybės gali padėti išvengti gerokai sudėtingesnių problemų ateityje.
