Ekspertų teigimu, pagrindinis iššūkis rūšiuojant atliekas lieka žinių trūkumas, kylant klausimams dėl pakuočių plovimo, plastikų atskyrimo ar elektronikos atliekų išmetimo. Šalyje atliekų perdirbimo efektyvumas siekia 60–70 proc., o pagrindinė problema – netinkamas rūšiavimas namuose. Dėl šios priežasties vis svarbesnis tampa švietimas ir praktinių įgūdžių ugdymas nuo vaikystės.
„Tvarumo akademija“, kurią prieš ketverius metus įkūrė „Ekonovus“, išaugo į vieną didžiausių bendruomenių Lietuvoje, nuotoliniuose mokymuose subūrusią 123 tūkst. moksleivių ir mokytojų. Dalyvių skaičius per metus išaugo beveik 40 kartų, tai rodo didėjantį susidomėjimą tvarumu ne tik kaip teorija, bet ir kaip praktiniu įgūdžiu.
„Tvarumo akademijos“ vadovė Jurgita Bagdonavičienė teigia, kad norima edukuoti visuomenę, ypač moksleivius, apie tvarius sprendimus ir atliekų rūšiavimo svarbą, reaguojant į augantį supratimą apie tvarumo svarbą, tačiau kylantį žinių trūkumą praktiniam pritaikymui.
Artėjant penktajam sezonui, numatoma plėsti veiklą ir įtraukti vyresnes auditorijas, moksleivius ir studentus kviečiant sužinoti daugiau apie atsakingą atliekų rūšiavimą, gamtos tausojimą ir daiktų pakartotinį panaudojimą.
Mokymų temos parenkamos atsižvelgiant į vaikų interesus ir pasiūlymus, todėl jos išlieka artimos kasdienybei. Rekordiniame sezone daugiausiai dėmesio sulaukė pamoka apie daiktų pakartotinį panaudojimą, kurioje dalyvavo per 14 tūkst. moksleivių ir mokytojų. Tai rodo didelį susidomėjimą tvarumu siejant jį su atsakingu vartojimu ir daiktų antriniu gyvenimu, mokiniai aktyviai dalyvavo užduočių atlikime, kūrybiškame daiktų atnaujinime ir mainų iniciatyvose.
Gamtininkas, fotografas, laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius nuotolinėje pamokoje „Gamtoje nėra mažų ir didelių, jie visi – gyvi ir svarbūs“ sulaukė didelio moksleivių aktyvumo ir klausimų. Jis pabrėžė, kad gamtoje nėra nesvarbių grandžių, o laukinės gyvūnijos gerovė priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Atsakingas atliekų rūšiavimas, aplinkos tvarkymas ir nešiukšlinimas yra svarbus kiekvieno indėlis į gamtos išsaugojimą, užtikrinant gyvūnams saugią ir švarią aplinką.
S. Paltanavičius teigia, kad gamtai ir žmonėms iškylantys iššūkiai yra neatsiejami, o gamtoje matomos problemos dažnai yra tiesioginė žmogaus veiklos pasekmė. Svarbiausia yra nuolat mokytis ir keisti požiūrį į santykį su aplinka, mokytis gyventi greta gamtos jai nekenkiant ir suprasti atsakomybę už jos išteklių naudojimą, kompensuojant poveikį gerais darbais.
Gamtininkas laiko „Tvarumo akademiją“ viena sėkmingiausių nuotolinių iniciatyvų, padedančia ne tik turėti žinių apie gamtą ir aplinką, bet ir mokėti jomis naudotis bei jas pritaikyti kasdienėje praktikoje. Jis pateikė pavyzdžius, kaip paprasti veiksmai, pvz., pasėjus saulėgrąžas vabzdžiams ar palikus dalį pievos nešienautos, prisideda prie gamtos išsaugojimo. Akcentavo, kad buvimas gamtoje be jos pažinimo praranda prasmę, o geresnis gamtos pažinimas veda prie harmoningesnio santykio su aplinka.
