Penktadienis, 2026 m. spalio 2 d.

Ukraina pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudojo savo balistinę raketą FP-7

Aster surface-to-air missile firing by RSS Intrepid (69)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 1 dieną paskelbė, kad šalis pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudojo vietinės gamybos taktinę balistinę raketą FP-7. Jis paviešino naktinio paleidimo vaizdo įrašą, padėkojo už pasiektą rezultatą ir pareiškė, kad kitas etapas bus šių raketų gamyba.

Smūgio taikinys ir padariniai lieka neatskleisti

Ukraina nepranešė, kiek FP-7 raketų buvo paleista, kur tiksliai jos smogė ir kokios žalos padarė. Nepriklausomai patvirtinti, kad pirmasis kovinis smūgis buvo sėkmingas, kol kas nepavyko.

Su operacija susipažinęs anoniminis šaltinis JAV leidiniui „The Wall Street Journal“ nurodė, kad smogta taikiniui Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Zelenskio komunikacijos patarėjas, paklaustas, koks objektas buvo atakuotas, atsakė: „Nesakysime.“

FP-7 sukūrė Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“, taip pat gaminanti tolimojo nuotolio dronus ir sparnuotąją raketą FP-5 „Flamingo“. Dar rugsėjo 10 dieną bendrovės vadovė Iryna Terekh teigė, kad FP-7 bus pradėta naudoti „per kelias savaites“.

Viešuose šaltiniuose nesutampa informacija apie ankstesnius raketos bandymus. 15min, perteikdamas „The Wall Street Journal“ publikaciją, nurodė, kad programos bandymai vyko dar 2024 metais, o Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“ pirmuosius FP-7 bandymus datuoja 2026 metų vasariu.

FP-7 turėtų pasiekti taikinius už 250 kilometrų

„Fire Point“ skelbia, kad FP-7 gali nugabenti iki 200 kilogramų kovinę galvutę 250 kilometrų atstumu. Viešai nurodomas raketos greitis siekia iki 1 500 metrų per sekundę, skrydžio aukštis – iki 60 kilometrų, o skrydis gali trukti iki 250 sekundžių. Gamintojo teigimu, tikėtino nuokrypio spindulys yra maždaug 14 metrų. Šios charakteristikos nėra nepriklausomai patikrintos.

Raketa skirta palyginti arti esantiems kariniams objektams – vadavietėms, ginklų sandėliams, radarams, oro gynybos sistemoms, raketų ir dronų paleidimo vietoms bei aerodromams – naikinti.

Balistinė raketa Ukrainai gali suteikti didesnę griaunamąją galią nei smūginiai dronai, iki šiol buvę vienu pagrindinių šalies įrankių atakuojant Rusijos taikinius. Ji ypač praverstų smūgiams prieš bunkerius, tiltus ir tvirtus pastatus, kuriems dronai gali nepadaryti pakankamai žalos.

Dėl didelio greičio balistines raketas sunkiau perimti. Tai svarbu ir Ukrainos oro gynybai: šaliai senka raketų, kuriomis sistemos „Patriot“ gali numušti Rusijos balistinius ginklus, atsargos. Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, vien 2026 metų liepą Rusija į Ukrainą paleido 460 raketų, įskaitant 195 balistines ir hipergarsines. Abu rodikliai buvo didžiausi per vieną karo mėnesį.

Masinę gamybą riboja lėšų ir pajėgumų stoka

„The Wall Street Journal“ vertinimu, FP-7 kovinis debiutas įtraukia Ukrainą į nedidelį balistines raketas gaminti gebančių valstybių ratą. Tačiau ginklo reikšmė gali likti labiau simbolinė nei karinė-strateginė, jeigu Ukrainai nepavyks pradėti masinės gamybos.

Balistines raketas gaminti itin brangu. Joms reikia sudėtingų nutaikymo sistemų ir medžiagų, galinčių atlaikyti didelę šilumą raketai leidžiantis į taikinį.

Ukrainos pramonė jau gamina oro, sausumos ir jūrų dronus, elektroninės kovos įrangą, haubicas bei dviejų tipų sparnuotąsias raketas. Ukrainietiškos „Neptun“ ir „Flamingo“ raketos yra smogusios svarbiems Rusijos taikiniams, tačiau dėl ribotų gamybos apimčių naudojamos retai.

„Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir vienas bendrovės steigėjų Denysas Štilermanas FP-7 yra palyginęs su JAV gaminamomis ATACMS raketomis. Pasak jo, gaminti vos dvi ar tris raketas per mėnesį būtų beprasmiška, nes toks kiekis nepakeistų padėties fronte.

Ukraina nėra paskelbusi, kiek FP-7 raketų jau pagaminta, kokiu tempu vyksta jų gamyba ir kada kariuomenė galėtų gauti reikšmingą jų kiekį.