Lapkričio 17 d. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įteikti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos liudijimai, kad bibliotekoje saugomi dokumentinio paveldo objektai.
Mišių giesmių natų rankraštis „Dangaus raktas“ (Raktas į dangų) ir lietuviškų ritinėlių kolekcija, pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą. Iškilmingas UNESCO komisijos posėdis vyko Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ galerijoje.
Ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė: „Viena iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos misijų – kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, kad galėtume jį palikti ateities kartoms. Taip prisidedame ir prie istorinės atminties puoselėjimo. Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ jau suskaičiuosime 13 mūsų bibliotekoje saugomų kultūros paveldo vertybių, o penkios iš jų yra europinės reikšmės. Tai yra mūsų nuoseklių pastangų rezultatas.“
Šiuo metu UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre Lietuvoje jau yra 94 dokumentai. Į UNESCO registrą įtraukti objektai liudija Lietuvos kultūros ir istorijos unikalumą.
Unikalus muzikos lituanistinis paveldas
Lietuviškų ritinėlių kolekcija yra analogų neturintis muzikos fiksavimo būdas – muzikos perforacija popieriuje – atskleidžia tautos muzikinę raišką, repertuarą ir XX a. pradžioje besiformuojančią norminę lietuvių kalbą bei atskirus jos dialektus.
Ritinėliuose užfiksuoti pirmieji profesionaliosios lietuviškos muzikos pavyzdžiai, tarp jų – Vinco Kudirkos, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus kūriniai ir Miko Petrausko operos „Birutė“ fragmentai. Visi žinomi lietuviški ritinėliai pianolai buvo pagaminti JAV 1915–1932 m. Iš viso žinoma buvus apie 370 ritinėlių, kuriuose įrašyta daugiau nei 400 muzikos kūrinių. 160 šių ritinėlių yra įsigijusi ir saugo Lietuvos nacionalinė biblioteka.
Gruodį Lietuvos nacionalinė biblioteka planuoja įsigyti pianolą, kuri bus naudojama ritinėlių kolekcijai skaitmeninti, demonstracijoms bei kultūrinėms edukacijoms.
LDK laikus menantis giesmynas
Giesmynas „Clavis coeli“ – XVIII a. Vidurio Europos bažnytinės muzikos paminklas, surašytas Gardine, žymiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste ir naudotas mišiose Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.
Tikėtina, kad kai kurios iš šių mišių yra sukurtos nežinomų Lietuvos pranciškonų. Kai kurios mišios apibūdinamos geografiniais pavadinimais, o bent dvejos – to meto Lietuvos miestais: vienos mišios pavadintos Gardino (Ponia Grodnense), kitos – Vilniaus (Missa Vilnensis) mišiomis.
