Vis dažniau viešojoje erdvėje galite išgirsti sąvoką universalus dizainas mokymuisi (UDM). Jis į švietimą ateina kaip viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų. Tačiau UDM – daugiau nei tik įtraukus, jis yra grįstas neuro ir edukologijos mokslais apie smegenų veiklą mokymosi metu. Kaip UDM principų taikymas atrodo pamokose? Kaip mokytojai UDM gali pritaikyti savo kasdieniniame darbe? Į šiuos klausimus bando atsakyti mokomųjų vaizdo klipų serija apie UDM, parengta švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) iniciatyva.
Filmukai, iliustruojantys galimus UDM taikymo principus pamokose, yra skirti visiems, kurie siekia kurti įtraukią ugdymo aplinką bei praturtinti ugdymo(si) procesą: mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei. Filmukai parodo, kaip UDM prieiga leidžia planuoti ugdymosi procesą, numatant skirtingus mokinių mokymosi būdus, barjerus ir pastolių taikymo sprendimus
„Po 2023 metų, kai įgyvendinant TŪM programą išleidome UDM gaires, matėme poreikį parodyti daugiau UDM taikymo praktinių pavyzdžių. Kadangi siekėme iliustruoti, kaip UDM taikymas gali atrodyti pamokose, prie filmukų pridėjome pamokų planus, kuriuose aiškiai atsiskleidžia pagrindiniai UDM prieigos ir jos planavimo elementai. UDM taikymas – tai procesas, atradimų kelias. Tikimės, kad šie filmukai įkvėps mokytojus ir mokytojas pradėti taikyti UDM prieigą, eksperimentuoti”, – apie šios serijos atsiradimą pasakojo TŪM įtraukaus ugdymo srities ekspertė Indrė Širvinskaitė.
Serijoje pateikiamos realių pamokų – matematikos ir lietuvių kalbos – ištraukos iš Lietuvos mokyklų, kuriose mokytojos išbando UDM principų pamokose taikymą. Pamokas mokytojos planavo pagal universalaus dizaino mokymuisi prieigą, konsultuojantis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkėmis prof. dr. Alvyra Galkiene ir dr. Rasa Nedzinskaite-Mačiūnienė.
Matematikos pamoka filmuota Gargždų „Kranto“ progimnazijoje, ją šeštokams vedė mokytoja Ilona Tulabienė, o lietuvių kalbos pamoka užfiksuota Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, ją 8-os klasės mokiniams vedė mokytoja Viktorija Adomaitytė.
„Specialiai pasirinkome būtent lietuvių kalbos ir matematikos dalykus, kuriuose UDM principų taikymas kartais gali atrodyti sudėtingesnis. Labai dėkojame mokytojoms, kurios išdrįso pritaikyti šią prieigą ir įsileisti į savo pamokas. Taip pat dėkojame mokykloms, kurios buvo atviros ir palaikančios eksperimentavimui, ir, žinoma, mokiniams ir mokinėms, kurie atvirai priėmė kitokios pamokos taisykles“, – sako TŪM ekspertė.
Šios pamokos – tik pora pavyzdžių, kaip galima praktikoje taikyti UDM – galimybės yra labai plačios. Mokomųjų vaizdo klipų serijoje užfiksuota, kaip pamokoje apmąstomi ir pritaikomi trys pagrindiniai UDM principai: numatyti skirtingi būdai sudominti, informacijai pateikti ir žinių raiškai. Tai yra trys pagrindinės sritys, apie kurias siūlo galvoti UDM, planuojant pamoką ir apskritai ugdymą. Taip pat pademonstruojami pastolių taikymo principai, tikslo išsikėlimas, refleksija, kurie yra neatsiejami nuo UDM prieigos.
„Įtraukiojo ugdymo įgyvendinime dažnai akcentuojama socializacijos svarba. Tačiau ne mažiau svarbi ugdymo kokybė, siekiant kad ugdymas atlieptų kiekvieno ir kiekvienos mokymosi poreikius bei skatintų pažangą. UDM, kuri yra tik viena iš įtraukiojo ugdymo prieigų, pasiūlo struktūrą, suteikia sistemiškumo apmąstant, kokie metodai galėtų būti pritaikyti, siekiant kiekvieno(-s) mokinio(-ės) ugdymosi sėkmės. Tikimės, kad mokomųjų vaizdo klipų serija šį procesą padarys aiškesnį, įdomesnį ir sėkmingesnį. Svarbu nebijoti pabandyti“, – reziumuoja I. Širvinskaitė.
Mokomųjų vaizdo klipų seriją galite peržiūrėti čia.
Pranešimą paskelbė: Eglė Kirliauskaitė, Europos socialinio fondo agentūra, Všį
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.