Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad dabartinis fondo veikimo modelis yra nelankstus – nors pinigų fonde yra, tačiau dėl esamo reglamentavimo jų panaudoti laiku negalima.
2025 m. pabaigoje Valstybės gynybos fonde liko nepanaudota 36 mln. Eur, nors daliai institucijų trūko pinigų gynybos projektams. Civilinės saugos stiprinimui iš suplanuotų 25 mln. Eur panaudota tik 2,48 mln. Eur, o savivaldybės negalėjo gauti finansavimo už atliktus darbus metų pabaigoje ir kitų pradžioje.
Ataskaitose trūksta aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus beveik 297,5 mln. Eur.
Valstybės gynybos fondas (toliau – Fondas) skirtas prisidėti prie skubių valstybės gynybos ir civilinės saugos stiprinimo projektų finansavimo – nuo ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimo iki karinės infrastruktūros, NATO brigados priėmimo, karinio mobilumo projektų bei civilinės saugos stiprinimo. Valstybės kontrolė, atlikusi 2025 metų Fondo ataskaitų rinkinio auditą, nustatė reikšmingų finansų valdymo ir atskaitomybės trūkumų.
2025 m. nelankstus Fondo modelis trukdė finansuoti gynybos ir civilinės saugos projektus
Auditas parodė, kad dabartinis Fondo veikimo modelis yra nelankstus ir negali būti tvarus gynybos ir civilinės saugos projektų finansavimo šaltinis. Nors Fonde pinigų buvo, dėl sudėtingo reglamentavimo institucijos negalėjo jų panaudoti tada, kai pinigų reikėjo karinės infrastruktūros, mobilumo ar civilinės saugos projektams. Dėl to susidarė paradoksali situacija: 2025 m. pabaigoje Fonde liko nepanaudota 36 mln. Eur, nors daliai institucijų tuo metu trūko pinigų projektams ir teko keisti programų sąmatas, o kai kuriais atvejais – skolintis projektams tęsti. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nepanaudotų Fondo pinigų negalima automatiškai naudoti kitais metais tęstiniams projektams. Skirtingai nei įprasti valstybės biudžeto asignavimai, šie pinigai gali būti naudojami tik jei yra iš anksto suplanuoti kitų metų sąmatoje.
„Jeigu valstybė vienu metu turi nepanaudotų milijonų, o institucijos priverstos skolintis gynybos projektams, vadinasi, problema yra ne pinigų trūkumas, o pats finansavimo modelis“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Civilinės saugos projektams skirti milijonai eurų liko nepanaudoti
Ši problema ypač išryškėjo civilinės saugos srityje. Civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai 2025 m. buvo skirta 25 mln. Eur, tačiau panaudota vos 2,48 mln. Eur. Iš jų priedangų infrastruktūrai teko 1,34 mln. Eur, parengties didinimui – 1,15 mln. Eur, o sveikatos sistemos atsparumo didinimui nepanaudota nė vieno euro.
Susirūpinimą kelia ir pasirinktas civilinės saugos finansavimo modelis. Civilinės saugos lėšos savivaldybėms buvo skirstomos konkurso būdu, tačiau nebuvo nustatyta mechanizmų, kurie užtikrintų, kad finansavimas pirmiausia pasiektų didžiausią priedangų trūkumą turinčias savivaldybes. Tai ypač aktualu, nes Valstybės kontrolės 2025 m. atliktas išankstinis tyrimas parodė, kad dalis savivaldybių vis dar neturi pakankamai priedangų, o esami kolektyvinės apsaugos statiniai ne visais atvejais atitinka nustatytus reikalavimus.
Ataskaitose trūksta aiškesnės informacijos apie Fondo lėšomis pasiektus rezultatus
Auditas parodė, kad dalies Fondo tikslų įgyvendinimo kainos objektyviai įvertinti neįmanoma. Skirtingų tikslų veiklos persidengia – pavyzdžiui, NATO brigados infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai finansavo panašius darbus Rūdninkų poligone. Dėl to sudėtinga tiksliai nustatyti konkretaus projekto kainą, o tai sudaro prielaidas subjektyviam pinigų paskirstymui ir apsunkina rezultatų vertinimą.
Auditas taip pat atskleidė, kad trūksta aiškios informacijos apie Fondo panaudojimo rezultatą. Nors ataskaitose nurodoma, kad panaudota beveik 297,5 mln. Eur, jose neatskleidžiama, kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie pajėgumai sustiprinti už šiuos pinigus.
Ką rekomenduoja Valstybės kontrolė?
Valstybės kontrolės vertinimu, praktikoje sukurtas išteklių fondas, veikiantis kaip atskiras viešojo sektoriaus subjektas, ir jo finansavimo modelis neprisideda prie optimalaus valstybės finansinių išteklių valdymo. Todėl Krašto apsaugos ministerijai buvo pateikta rekomendacija keisti Fondo finansavimo modelį taip, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mėnesinių mokesčių surinkimo svyravimų.
