Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie pastaruoju metu fiksuotus mirtinus įvykius darbe ir vieną anksčiau įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą, pasibaigusį darbuotojo mirtimi. Dėl įvykių pradėti tyrimai, renkama informacija, siekiant nustatyti tikslias aplinkybes ir priežastis.
Pirmuoju atveju Akmenės rajone darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas cementovežio cisternos viršuje, nukrito iš aukščio ir patyrė mirtinus sužalojimus. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko vykdant su transporto priemonės pakrovimu susijusius darbus.
Antruoju atveju Šalčininkų rajone, vandens telkinyje, rastas įmonės darbuotojo kūnas. Šiuo metu tiriamos įvykio aplinkybės, vertinama galima sveikatos būklės įtaka ir kiti reikšmingi veiksniai.
Dar vienas atvejis susijęs su kovo mėn. Raseinių rajone įvykusia nelaime. Perkraunant trąšas į priekabą teleskopiniu krautuvu, darbuotojas nukrito iš 3,1 m aukščio nuo priekabos viršuje įrengto trapo. Krisdamas jis patyrė galvos traumą ir balandžio 27 d. nuo komplikacijų mirė.
Pasak Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, šių metų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe analizė rodo aiškią ir nerimą keliančią tendenciją – viena pavojingiausių sričių išlieka darbai aukštyje.
„Analizuojant 2026 metais įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis ir juos lėmusius veiksnius, matyti, kad darbai aukštyje išlieka viena didžiausių rizikų. Iš iki šiol šiais metais užregistruotų 6 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe net 3 darbuotojai žuvo nukritę iš aukščio. Tai rodo, kad tinkamam darbų aukštyje organizavimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys – nuo kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimo iki asmeninių apsaugos priemonių parinkimo, jų naudojimo užtikrinimo ir kitų techninių bei organizacinių prevencijos priemonių taikymo“, – pabrėžia S. Balčiūnas.
VDI atkreipia dėmesį, kad darbas aukštyje negali būti organizuojamas formaliai. Vien instruktažo ar dokumentuose numatytų saugos priemonių nepakanka – būtina užtikrinti, kad jos būtų realiai taikomos darbo vietoje, o darbuotojai turėtų saugias sąlygas atlikti jiems pavestas užduotis.
„Darbdaviai, darbdaviui atstovaujantys asmenys turi ne tik įvertinti profesinę riziką, bet ir praktiškai užtikrinti, kad darbai būtų organizuojami saugiai. Nelaimių statistika rodo, kad į nuolatinius VDI raginimus, perspėjimus ir rekomendacijas vis dar reaguojama nepakankamai aktyviai“, – sako S. Balčiūnas.
VDI taip pat pažymi, kad pastarųjų įvykių analizė dar kartą išryškina bendros saugos kultūros įmonėse svarbą. Atvejai, kai darbuotojas mirtinai traumuojamas dėl nesaugių veiksmų arba kai darbo vietoje laiku nepastebima pavojinga situacija, rodo, kad būtina stiprinti darbuotojų tarpusavio atsakomybę ir rūpinimąsi vienas kito sauga bei sveikata.
Pasak S. Balčiūno, saugos kultūra prasideda nuo kasdienio požiūrio į riziką.
„Saugos reikalavimai neturi likti tik dokumentuose. Jie turi būti kasdienės veiklos dalis. Darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad pavojai būtų suvaldyti, o darbuotojai – laikytis nustatytų reikalavimų ir nelikti abejingi, jei mato nesaugią situaciją. Rūpinimasis vienas kito sauga darbo vietoje turi tapti ne išimtimi, o įprasta praktika“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas.
VDI pabrėžia, kad nelaimės darbe dažniausiai nėra atsitiktinės. Jos įvyksta ten, kur rizikos neįvertinamos iki galo, kur nesaugi praktika tampa kasdienybe, o darbuotojų sauga suvokiama kaip formalus reikalavimas.
VDI ragina darbdavius nedelsti – peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą, darbo organizavimą ir realiai taikomas saugos priemones, ypač tais atvejais, kai darbuotojai dirba aukštyje, prie transporto priemonių, mechanizmų, vandens telkinių ar kitoje padidintos rizikos aplinkoje.
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę darbuotojų instruktavimo, priežiūros ir kontrolės praktiką, kad saugos reikalavimai būtų ne tik nustatyti, bet ir faktiškai įgyvendinami kasdienėje veikloje.
