„Kadangi Lietuvoje gyvenu labai patogiai, tai labai naudingas dalykas buvo išlipti iš komforto ir išbandyti save naujoje aplinkoje”, – teigia Rugilė Bareikaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto magistrantė, kuri pagal „Erasmus+” mainų programą praleido penkis mėnesius studijuodama Triesto universitete Šiaurės Italijoje.
Rugilė pažymi, kad prieš išvykdama jautė didelį nerimą. „Šiaip viskas buvo baisu. Nuo kelionės su milijonu daiktų lėktuvu, traukiniu ir autobusu į bendrabutį iki neužtikrintumo dėl visko”, – prisimena ji. Tačiau būtent sprendimas nepasiduoti nerimui ir išbandyti studijas užsienyje tapo viena vertingiausių patirčių.
Kokybiškos studijos su emocingais dėstytojais
Pasak studentės, Italijos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis, Rugilė jau buvau aplankiusi Italiją anksčiau, todėl žinojo, kad klimatas, kultūra ir žmonės jai patiks. Triesto universitetą ji taip pat rinkosi tikslingai – čia buvo dėstomi moduliai, susiję su jos studijų kryptimi Lietuvoje.
Ano jos, paskaitos buvo kokybiškos, įdomios ir informatyvios, o mėgstamiausias dalykas buvo vandens ekosistemos. „Dėstytojas buvo toks tipinis italas ir labai emocingai vedė paskaitas. O modulio „Augalais grįsti sprendimai klimato kaitos mažinimui“ dėstytojas kaip tik turėjo išvykti trumpiems dėstymo mainams į Lietuvą, tai pasidalinau patarimais kaip išvažiuoti iš oro uosto”, – juokiasi ji.
Studijų procesas Italijoje kažkiek skiriasi nuo įprasto Lietuvoje. „Didžiausias skirtumas, kad nebūtina laikyti egzamino po paskaitų, tai reiškia, kad gali turėti modulį pirmą semestrą, o laikyti egzaminą, pavyzdžiui, penktą semestrą. Taip pat paskaitų lankomumas yra savanoriškas”, – aiškina Rugilė.
Dėstytojai, anot jos, taip buvo puikūs – draugiškai bendravo, padėdavo, jei reikėdavo pagalbos.
Gyvenimas tarp kalnų ir jūros
Rugilė gyveno universiteto bendrabutyje, kuris kainavo maždaug 250 eurų per mėnesį. Į kainą įėjo net kambario išvalymas kartą per mėnesį. Bendrabutyje buvo virtuvė, skalbykla ir sporto salė.
„Bendrabutis priklauso universitetui, kiek žinau nėra labai daug vietų „Erasmus“ studentams, todėl reikia greitai užsirezervuoti. Visa informacija buvo universiteto tinklalapyje. Tiesa, jie nelabai mėgsta internetinius puslapius išversti į anglų kalbą“, – juokiasi studentė.
Nors bendrabutyje buvo sporto salė, jos neprireikė, nes studentė kas dieną turėjo kopti į statų kalną – kadangi Trieste baigiasi Dolomitų kalbai, universitetas taip pat buvo įsikūręs aukštai. Tokį vargą atpirkdavo Viduržemio jūros paplūdimys – Rugilė kasdien eidavo prie jūros, kuri buvo vos už dvidešimties minučių nuo bendrabučio.
Per penkis mėnesius studentė gan nemažai keliavo ir aplankė Veneciją, Romą, Florenciją, Boloniją, Neapolį, Kaprį, Riminį ir San Mariną. Išbandė geriausias itališkas picas ir buvo nustebinta, kad paties universiteto kavinėse buvo galima nusipirkti alaus, kas Lietuvoje būtų neįprasta.
Netikėti iššūkiai ir kultūriniai skirtumai
Italų kalbą prieš išvykdama Rugilė mokėjo labai minimaliai, bet tik atvykusi pasiėmė italų kalbos kursus universitete. Vis dėlto, bent jau Trieste italų kalbos reikia mažiau nei tikėtumeis. „Visur galima susišnekėti angliškai. Be to, Triestas kurį laiką priklausė Austrijos imperijai, todėl dar daug yra germaniško palikimo, nemažai žmonių šneka vokiškai”, – Rugilė ramina būsimus „Erasmus“ studentus.
Pasak Rugilės, kadangi italai šiek tiek privengia draugysčių su „Erasmus“ studentais, ji susidraugavo su este ir suome, kurios lankė tas pačias paskaitas. Be to, Triesto universitete buvo ir nemažai lietuvių.
Studentams, kurie planuoja mokytis Italijoje, Rugilė pataria pradėti iš anksto tvarkytis dokumentus ir susitaikyti su Italijos kultūros skirtumais: „Pasiruoškite, kad viešasis transportas nevažiuoja laiku, dar prisideda streikai, kurie tikrai sujaukia planus. Apskritai, daug kas vėluoja, įskaitant ir paskaitas. Siesta – dar vienas dalykas, prie kurio reikia priprasti ir išmokti planuotis laiką.“
Patirtis, kuri pakeitė gyvenimą
Nors studentės emocijos per beveik pusmetį, praleistą Italijoje, nuolat keitėsi, ši patirtis paliko neišdildomą įspūdį. Mergina prisipažįsta, kad penkių mėnesių laikotarpis buvo kupinas atradimų:
„Gal po kokių trijų mėnesių pradėjau ilgėtis namų, bet vėliau net nesinorėjo išvažiuoti.“
Studijos užsienyje Rugilei suteikė ne tik savarankiškumo, bet ir daugiau drąsos bendraujant su nepažįstamaisiais. „Daug apie save sužinojau. Buvo labai įdomu palyginti mokymo sistemas, o paskaitų metu pasisėmiau daug svarbių ir naudingų žinių“, – teigė studentė.
Pasak jos, tai buvo patirtis, per kurią geriau pažino save, o atminty liko tik geriausi atsiminimai.
