Ketvirtadienis, 2026 m. rugsėjo 24 d.

„Via Lietuva“ ir savivaldybės aptarė regioninės partnerystės ir kelių plėtros planus

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ trečiadienį surengė susitikimą su Lietuvos savivaldybių merų ar jų atstovais, kuriame dalyvavo beveik 50 iš 60 šalies savivaldybių. Renginio metu buvo aptartos regioninės partnerystės galimybės, kelių infrastruktūros plėtros planai ir tolesnės bendradarbiavimo kryptys.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė šių metų ir kitų metų Lietuvos kelių infrastruktūros prioritetus bei kvietė savivaldybes aktyviai dalyvauti diskusijose dėl iššūkių ir jų sprendimo būdų. Ji pabrėžė, kad savivaldybės yra svarbios partnerės planuojant ir įgyvendinant kelių infrastruktūros darbus, o glaudus bendradarbiavimas padeda tiksliau nustatyti prioritetus ir sparčiau įgyvendinti gyventojams bei regionams svarbius projektus.

Buvo pristatytos bendrovių „Via Lietuva“ ir „Kelių priežiūra“ vykdomos programos: magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimas, žvyrkelių asfaltavimas, kelių per miestus tvarkymas, pėsčiųjų perėjų bei takų atnaujinimas. Taip pat aptarti krašto kelių, žvyrkelių dulkėtumo mažinimo ir asfalto dangų plyšių taisymo programų įgyvendinimo aspektai.

Svarbus pakeitimas – nuo šiol bus galima skirti iki 9 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai. Savivaldybės raginamos iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl finansavimo 2027 m. numatytoms lėšoms.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis džiaugėsi teigiamais pokyčiais ir bendru darbu, ragindamas ir toliau ieškoti sprendimų bei stiprinti tarpusavio ryšius.

„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas akcentavo, kad bendrovė stiprina nuolatinį bendradarbiavimą su savivaldybėmis, 2025–2026 m. jau įvyko beveik 100 nuotolinių susitikimų, kuriuose aptarta daugiau nei 600 klausimų. Jis pabrėžė, kad valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tarnauti žmonėms, verslui ir regionams, todėl svarbu greičiau priimti sprendimus ir efektyviau įgyvendinti projektus.

Savivaldybių pagrindinis poreikis, anot M. Gediminsko, yra aiškumas – kokie darbai planuojami, kada jie bus vykdomi ir kaip tai paveiks gyventojus. Daugiausiai diskusijų kelia pagrindinių gatvių būklė, kelių priežiūra, žvyrkelių asfaltavimas ir pėsčiųjų takai.

Vienas svarbiausių 2027 m. tikslų – ankstesnis savivaldybių įtraukimas į planavimo procesus ir reguliarus informavimas apie planuojamus projektus, remontus bei eismo ribojimus, siekiant, kad savivaldybės galėtų iš anksto pasirengti ir informuoti gyventojus.

Šiuo metu „Via Lietuva“ portfelyje yra daugiau nei 430 įvairiose stadijose esančių projektų, įskaitant „Via Baltica“ plėtrą, A8 ir A10 kelių koridorių vystymą, Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio projektus, Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektą. Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams – vykdomi 93 tokie projektai. Taip pat intensyviai tvarkomi A1 ir A2 automagistralių ruožai – šiemet remontuojama daugiau nei 105 km.

Didelių infrastruktūros projektų spartinimui svarstomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelis. 2027–2033 m. numatyta VPSP programa, orientuota į kelių, aplinkkelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą. 13 savivaldybių jau išreiškė susidomėjimą dalyvauti tiltų ir viadukų VPSP programoje, identifikuota 41 savivaldybių valdomas tiltas ar viadukas galimiems projektams.

Tęsiama gyvenviečių kelių dangų remonto programa, kurios metu šiemet 39 savivaldybėse bus atnaujinta daugiau kaip 43 km kelių ruožų per miestus ir miestelius. Taip pat įgyvendinama „Dešiniojo rato“ programa, skirta krašto kelių būklei gerinti – iš viso planuojama sutvarkyti per 2 tūkst. km blogos būklės kelių. Nuo 2026 m. bus taikomas ir žvyro dangos kelių dulkėjimo mažinimo vadovas, jau apimantis 130 km ruožų prie gyvenamųjų teritorijų.

Aptarta ir efektyvesnė kelių priežiūra – netrukus bus pristatyta atnaujinta kelių priežiūros lygių nustatymo tvarka, kuri remsis objektyviais duomenimis, atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir kelio funkciją. Tikimasi, kad pakeitimai leis nukreipti daugiau išteklių į svarbiausius kelius.

Renginyje taip pat pristatytos „Via Lietuva“ paslaugos savivaldybėms ir aptartos bendradarbiavimo galimybės bei tolimesnės bendros veiklos kryptys.