Ekonomikos ir inovacijų komitete pristatyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 metų rezultatai rodo aiškią pažangą, tačiau kartu išryškina ir išliekančias sistemos problemas.
Per metus viešiesiems pirkimams Lietuvoje skirta 10,5 mlrd. eurų, įvykdyta 9 671 tarptautinių ir supaprastintų pirkimų procedūra. Nepaisant augančio efektyvumo, kas penktas pirkimas vis dar vyksta su vieninteliu tiekėju.
„Matome, kad sistema bręsta – daugėja skaidrumo, gerėja rodikliai. Tačiau vien formalaus atitikimo rodikliams nepakanka. Turime siekti, kad viešieji pirkimai būtų ne tik teisėti, bet ir realiai konkurencingi bei kuriantys vertę“, – teigė komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Viešųjų pirkimų tarnybos technologinė bazė stiprėja – Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) pasiekiamumas siekė 99,3 proc. ir viršijo planuotus rodiklius, o teigiamai ją vertinančių dalyvių dalis per metus išaugo 12,7 procentinio punkto.
Efektyvumo rodikliai taip pat gerėja: įvykusių pirkimų dalis pasiekė 80,1 proc. ir viršijo planą, o paskelbtų sutarčių dalis išaugo iki 92,8 proc. Vis dėlto 20,4 proc. „vieno tiekėjo“ pirkimų rodo, kad konkurencijos stoka išlieka viena pagrindinių rizikų.
Tarnyba stiprina prevenciją ir kontrolę: per metus įvertinti 259 pirkimai ir 231 sutartis, peržiūrėti 537 pirkimų dokumentai, o pateiktoms rekomendacijoms buvo pritarta beveik visais atvejais (98,3 proc.).
Ypatingas dėmesys 2025 m. skirtas mokinių maitinimo paslaugoms – šiame sektoriuje nustatyta padidėjusi pažeidimų rizika. Dėl to pradėta socialinė iniciatyva „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“ ir tam telkiami vertinimo pajėgumai.
Taip pat investuojama į kompetencijas – per metus atestavimo egzaminą laikė 244 specialistai, o iš viso sertifikuota daugiau nei 1 100 viešųjų pirkimų specialistų. Tarnybos darbuotojai mokymams vidutiniškai skyrė 18,6 valandos.
„Norėtume, kad Viešųjų pirkimų tarnyba veiktų ne tik kaip kontrolės institucija, bet ir kaip pagalbos centras“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas.
