Vilniaus miesto savivaldybė kartu su projekto rengėja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pradeda svarbiausio miesto plėtros dokumento – Vilniaus bendrojo plano sprendinių koregavimo procesą. Šio etapo tikslas – suderinti planavimo ir teisinio reglamentavimo dokumentus su pasikeitusiais įstatymais, teismų praktika ir realiais pokyčiais sostinėje.
Nors procesas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti techninis, jo sprendiniai turės įtakos įvairioms miesto sritims.
Procesas kaip programinės įrangos atnaujinimas
Vilniaus bendrasis planas yra pagrindinis sostinės teritorijų vystymo dokumentas, apibrėžiantis ilgalaikę miesto plėtrą: kur bus gyvenamieji rajonai, pramonės zonos, žaliosios erdvės, gatvės ir inžineriniai tinklai.
Dabar galiojantis sostinės bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 m. po penkerius metus trukusios peržiūros. Šis koregavimo procesas yra paprastesnis – siekiama ne kurti naujos miesto vizijos, bet užtikrinti, kad patvirtinti planai atitiktų realią situaciją ir teritorijų planavimo procedūros taptų aiškesnės.
„Tai tarsi programinės įrangos atnaujinimas. Miesto vizija lieka ta pati, tačiau taisome technines klaidas, reaguojame į naujus valstybės įstatymus, teismų sprendimus, realius gyvenimo pokyčius“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Pavyzdžiui, jau po dabartinio bendrojo plano patvirtinimo, valstybės lygiu buvo baigtas rengti ir patvirtintas specialusis „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės planas. Tuo metu, rengiant miesto bendrąjį planą, nebuvo tiksliai žinoma, kaip europinė geležinkelio vėžė kirs pietinę Vilniaus dalį ir kur tiksliai atsiras stotys ar inžineriniai koridoriai.
„Šiandien, kai valstybė jau yra patvirtinusi tikslią trasos vietą, privalome šiuos sprendinius sklandžiai integruoti į miesto dokumentus. Tai leis patikslinti funkcines zonas ties stotimi bei oro uostu ir užtikrins sklandžią nacionalinės reikšmės projekto plėtrą nekuriant papildomų suvaržymų aplinkinių sklypų savininkams“, – kalba V. Benkunskas.
Kodėl korekcijų imamasi būtent dabar?
Sprendimas koreguoti Vilniaus miesto bendrąjį planą priimtas atlikus išsamų jo sprendinių įgyvendinimo monitoringą ir nustačius sritis, kuriose taisyklės pradėjo skirtis nuo realios miesto situacijos ar naujų valstybės reikalavimų.
„Miestas nuolat keičiasi, todėl ir jo pagrindinis planavimo dokumentas turi būti reguliariai peržiūrimas bei tikslinamas. Šiais pakeitimais siekiame pašalinti praktikoje išryškėjusius reglamentavimo neaiškumus, kurie dažnai apsunkindavo ir lėtindavo projektavimo procesus. Patikslinimai suteiks daugiau aiškumo architektams, plėtotojams ir gyventojams, sumažins administracinę naštą bei padės užtikrinti nuoseklią ir kokybišką Vilniaus plėtrą“, – sako vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė.
Pavyzdžiui, po bendrojo plano patvirtinimo įsigaliojo naujos Teritorijų planavimo, Želdynų bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų redakcijos, prie kurių savivaldybė privalo pritaikyti pagrindinį miesto dokumentą. Atsižvelgiama ir į teismų sprendimus, pavyzdžiui, į 2024 m. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl mansardų ir antstatų aukštų skaičiavimo, kas keičia iki šiol taikytą praktiką. Koregavimo procese siekiama pašalinti ir technines kolizijas, kai skirtingų savivaldybės skyrių patvirtinti dokumentai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
„Remiantis stebėsenos ataskaita, suformuluotos 37 užduotys, kurias įgyvendinsime koregavimo metu. Šio proceso vertė sostinei yra didžiulė – mes ne tik pašalinsime perteklinį reglamentavimą bei teisines kolizijas, bet ir sukursime aiškesnes taisykles, kurios leis miestui ir jo infrastruktūrai vystytis be dirbtinių kliūčių“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Kaip gali įsitraukti visuomenė?
Vilniaus bendrojo plano procesas yra atviras: gyventojai ir verslo atstovai savo pasiūlymus bei pastebėjimus raštu gali teikti iki oficialaus viešojo svarstymo pabaigos, kuris preliminariai planuojamas 2026 m. III ketvirtį.
„Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad bendrojo plano koregavimas nėra miesto plėtros vizijos keitimas. Todėl nebus atsižvelgta į pasiūlymus, kurie prieštarauja pamatinei Vilniaus strategijai. Pavyzdžiui, prašymai leisti statyti pastatus želdynų ar miškų teritorijose arba reikalavimai didinti sklypų užstatymo intensyvumą bei aukštingumą. Šis procesas skirtas tam, kad taisyklės taptų aiškesnės ir skaidresnės, o ne tam, kad jas sugriautume“, – teigia L. Joffė.
Argumentuotus pasiūlymus bei pastebėjimus dėl bendrojo plano koregavimo vilniečiai ir įmonės gali teikti šiais būdais:
- raštu, adresuojant juos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (adresu: Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius);
- elektroniniu paštu, siunčiant adresu savivaldybe@vilnius.lt;
- elektroniniu būdu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą TPS „Vartai“ (interneto svetainėje www.planuojustatau.lt, suradus dokumentą pagal TPD Nr. K-RJ-13-25-676).
