Kaip mokslinė idėja tampa verslu? Kokį kelią reikia nueiti, kad laboratorijoje sukurtas sprendimas pasiektų rinką ar būtų pritaikytas visuomenės poreikiams? Kokias šiandien kuriamas technologijas verslas gali pasitelkti jau dabar ar artimiausioje ateityje? Į šiuos klausimus spalio 23 d. kvies atsakyti Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2026“, kuri Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre suburs mokslo, verslo ir inovacijų bendruomenę.
Pirmojoje renginio dalyje bus galima pasiklausyti istorijų apie tai, kaip gimsta ir vystosi mokslo ir verslo partnerystės ir kaip mokslinių tyrimų rezultatai tampa naujų produktų, technologijų ar net startuolių pagrindu.
Nuo diagnostikos idėjos iki bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra
Vieną iš tokių istorijų „INNODAY 2026“ renginyje pristatys Dalius Ratautas iš įmonės UAB „Bioanalizės sistemos“. Jis pasakos apie įmonės kelią – nuo diagnostikos idėjos iki bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra.
„Startuolio kelyje neužtenka turėti gerą technologiją – svarbu suprasti, kokią problemą ji gali išspręsti ir kam toks sprendimas yra reikalingas. Vystant startuolį buvo svarbu ne tik sukurti diagnostikos sprendimą, bet ir ieškoti partnerių, su kuriais galėtume jį išbandyti, tobulinti ir pritaikyti įvairiose srityse. Bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra tapo vienu iš pavyzdžių, kaip technologijos potencialas gali atsiskleisti už pirminės idėjos ribų“, – teigia D. Ratautas.
„VILNISH“: dirbtinis intelektas padeda atskleisti istorijos šaltinius
VU Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro mokslininkai prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Sergii Gurbychas pristatys „VILNISH“ – technologiją, grąžinančią neperskaitomą istoriją. Šis sprendimas atskleidžia dar vieną mokslo ir technologijų sąveikos aspektą: istorijos tyrimų, skaitmeninių technologijų ir inovacijų susijungimą tam, kad iki šiol sunkiai prieinami šaltiniai taptų perskaitomi.
„Kartais istorija yra ne dingusi, o tiesiog neperskaityta. Už sunkiai įskaitomo rankraščio, laiško ar dokumento gali slypėti visa šeimos istorija, kurios kitaip dėl riboto jidiš kalbos mokėjimo nebegalėtume pažinti. „VILNISH“ siekia pasitelkti dirbtinį intelektą tam, kad tokios istorijos vėl taptų prieinamos tyrėjams ir visuomenei – kad būtų galima perskaityti tai, kas anksčiau buvo neįskaitoma, ir susieti tai, kas archyvuose yra išsklaidyta. Man svarbiausia, kad technologija čia padeda sugrąžinti didelius nepažintų šaltinių masyvus į istorinių tyrimų lauką, išgirsti nebegirdimus balsus, atsekti šeimų likimus, pamatyti bendruomenių ryšius ir atrasti kasdienio gyvenimo detales. Taip „VILNISH“ tampa ne tik nauju tyrimų įrankiu mokslininkams ir archyvarams, bet ir leidžia grąžinti mus į mūsų kultūrinės atminties lauką, kas ilgai buvo neprieinama“, – teigia prof. J. Verbickienė.
Antroji „INNODAY 2026“ dalis bus skirta VU mokslininkų sprendimams ir jų praktinio pritaikymo galimybėms. Programoje – įvairių sričių tyrimai ir technologijos: nuo astrofizikos pasiekimų ir jų pritaikymo privačiame sektoriuje iki aplinkosaugos, bioaerozolių duomenų ir skaitmeninės patologijos.
Moksliniai tyrimai – praktiniams aplinkosaugos sprendimams
Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas doc. Laurynas Jukna papasakos, kaip moksliniai tyrimai gali realiai prisidėti prie aplinkosaugos interesų gynimo.
„Moksliniai tyrimai nėra atskirti nuo realaus pasaulio. Kai turime patikimus duomenis ir gebame juos tinkamai interpretuoti, jie tampa pagrindu sprendimams, kurie gali turėti labai konkretų poveikį aplinkai, verslui ir visuomenei. Svarbu ne tik atlikti tyrimą, bet ir ieškoti būdų, kaip jo rezultatus paversti praktikoje pritaikoma informacija“, – sako doc. L. Jukna.
„INNODAY 2026“ laukiami visi turintys konkrečių iššūkių ar klausimų, kuriuos galėtų padėti spręsti mokslas, ir norintys sužinoti daugiau apie VU mokslininkų kuriamas technologijas ir sprendimus. Renginys taps erdve susitikti, pasidalyti idėjomis ir užmegzti naujus ryšius, galinčius virsti bendradarbiavimu.
