Keičiantis visuomenei ir jos lūkesčiams universitetams, geopolitinės įtampos, technologinė pažanga ir demokratinių vertybių silpnėjimas skatina permąstyti aukštojo mokslo vaidmenį. Apie tai bus diskutuojama rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje Europos aukštojo mokslo draugijos (The European Higher Education Society, EAIR) 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.
Konferencijos organizatorė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centro mokslininkė dr. Rūta Bružienė pripažįsta, kad aiškaus atsakymo, kaip aukštasis mokslas turėtų atliepti pasikeitusius visuomenės lūkesčius ir sustiprinti pasitikėjimą žiniomis, kol kas nėra.
„Aukštasis mokslas tradiciškai užėmė ir iki šiol užima itin svarbią vietą visuomenėje. Ilgainiui keitėsi aukštosios mokyklos ir jų veikla, tačiau misija kaupti, perduoti ir kurti žinias išliko nepakitusi. Šiuolaikiniai pokyčiai visuomenėje, nulemti geopolitinių įtampų, demokratinių vertybių silpnėjimo, kintančios tiesos sampratos, technologinės pažangos, reikalauja keistis ir aukštajam mokslui“, – teigia dr. R. Bružienė.
Pasak jos, konferencija taps erdve aukštojo mokslo tyrėjams, praktikams ir politikos formuotojams diskutuoti, kaip atkurti visuomenės ir aukštųjų mokyklų ryšį bei tarpusavio pasitikėjimą įvairiomis perspektyvomis – nuo valdymo ir partnerysčių kūrimo iki mokslo politikos, vertinimo praktikų, akademinės profesijos bei mokymo ir mokymosi patirčių.
Į konferenciją atvyksta svarbiausi pasaulio aukštojo mokslo tyrėjai ir analitikai. Renginio atidarymo pranešimą skaitys viena žymiausių lietuvių kilmės mokslininkių, Europos aukštojo mokslo draugijos prezidentė prof. Liudvika Leišytė.
Prof. L. Leišytė, kuri yra ir Dortmundo technikos universiteto profesorė bei „Academia Europaea“ narė, pabrėžia, kad Lietuva konferencijai pasirinkta neatsitiktinai: „Norėjome, kad konferencija vyktų Baltijos regione ir kartu būtų reprezentatyvi platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Mums buvo svarbu sukurti erdvę, kurioje galėtų susitikti skirtingų šalių aukštojo mokslo studijų mokslininkai bei aukštojo mokslo institucijų praktikai ir vyktų ne tik akademinių rezultatų pristatymas, bet ir tikras dialogas, ypač į jį įtraukiant jaunosios kartos tyrėjus, aukštojo mokslo institucijų vadovus bei administratorius.“
Vizituojanti VU profesorė taip pat akcentuoja, kad tokios tarptautinės platformos padeda užmegzti naujus profesinius ryšius, keistis gerąja patirtimi ir kurti ilgalaikio bendradarbiavimo tinklus.
„Vilnius šiuo požiūriu yra labai tinkama vieta. Vilniaus universitetas, turintis daugiau nei 400 metų istoriją ir puoselėjantis gilias akademines tradicijas, yra išskirtinė vieta tarptautinei aukšto lygio konferencijai. Be to, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas ir Švietimo politikos centras, jo vadovas prof. Rimantas Želvys, su kuriuo jau daugelį metų bendradarbiauju, nuosekliai dirba studijų valdymo ir tarptautiškumo srityje. Šiuo metu centras įgyvendina svarbų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą INTERACT, kuris tapo papildoma paskata konferencijai ir suteikė galimybę į Vilnių pakviesti tarptautiniu mastu pripažintus, pasaulinio lygio mokslininkus. Taip pat reikšmingai prisidėjo ir „GoVilnius“ konferencijų rėmimo programa bei pats Filosofijos fakultetas, už ką mes esame labai dėkingi.
Taigi Lietuvą matėme ne tik kaip konferencijos vietą, bet ir kaip galimybę stiprinti regiono mokslininkų tarptautiškumą, sudaryti daugiau galimybių jauniems tyrėjams, parodyti, kad Baltijos bei Vidurio ir Rytų Europos akademinė bendruomenė yra aktyvi ir matoma tarptautinio mokslo diskusijų dalyvė“, – sako prof. L. Leišytė.
Europos aukštojo mokslo draugijos metinė konferencija Vilniuje vyksta jau antrą kartą. EAIR yra viena didžiausių ir seniausių organizacijų, vienijančių Europos aukštojo mokslo tyrėjus ir praktikus. Kasmetinis forumas, nuo 1979 m. organizuojamas vis kitoje Europoje šalyje, yra vienintelis Europos aukštojo mokslo renginys, kuriame diskutuoti ir ieškoti sprendimų susitinka aukštojo mokslo tyrėjai ir praktikai.
