2012 m. Lietuvos BVP augimas buvo vienas iš didžiausių visoje ES –
prieaugis siekė 3,6 proc. Panašios tendencijos turėtų išlikti ir 2013 m.,
Lietuvos BVP turėtų didėti 3,5 proc. Vis dėlto būtų per drąsu teigti, kad
dabartinė padėtis užtikrina tvarų šalies augimą ir ateityje.
Augimo laurai – eksportui
Didžiausias teigiamas netikėtumas 2012 m. buvo spartus eksporto augimas.
„Danske Bank” analitikų duomenimis, vidutinis metinis eksporto prieaugis
2012 m. siekė beveik 8 proc. Tokius augimo tempus lėmė eksporto plėtra į
mažai euro zonos krizės paveiktas rinkas – Rusiją, Vokietiją, Lenkiją.
2013 m. grynojo eksporto indėlis į Lietuvos ekonomiką išliks teigiamas,
tačiau eksporto augimo tempai lėtės (5,3 proc.). Lėtas investicijų
atsigavimas gali apsunkinti tolesnę eksporto plėtrą. Importo augimas ir
ateinančiais metais išliks rezervuotas. Tai nulems teigiamą šalies mokėjimų
balanso einamosios sąskaitos poziciją – einamosios sąskaitos perviršis 2013
m., tikėtina, sudarys apie 1,1 proc. planuojamo BVP dydžio.
Daug kas priklausys nuo vyriausybės politikos
Nepaisant lėto darbo rinkos atsigavimo, vartojimo augimas 2012 m. viršijo
mūsų lūkesčius. Tikėtina, kad tam tikras atotrūkis tarp darbo pajamų ir
vartojimo tendencijų buvo nulemtas šešėlinės ekonomikos poveikio bei
pervedimų iš užsienio. Ateinančiais metais prognozuojamas vartojimo augimo
lėtėjimas, daugiausiai nulemtas aukštos bazės efekto. Minimalios algos
didinimas didelio poveikio neturės, nes, mūsų vertinimu, didžioji poveikio
dalis bus susijusi su pajamų ištraukimu iš šešėlio.
Investicijų augimas buvo lėtesnis negu tikėtasi 2012 m. Valstybės
investicijų nuosmukis ir lėtai atsigaunantis verslo kreditavimas stabdė
bendro investicijų lygio augimą. 2013 m., „Danske Bank” analitikų
prognozėmis, tikimasi, kad fiksuotos investicijos didės tik apie 3,2 proc.
Spartesnį atsigavimą ribos vis dar aukštas blogų paskolų lygis finansų
sektoriuje ir neapibrėžtumai dėl valstybės investicijų raidos. Praėjusiais
laikotarpiais valstybės investicijų intensyvumas tiesiogiai koreliavo su ES
struktūrinės paramos įsisavinimu.
2014 m. prasidėjus naujam finansiniam ES etapui, kaip ir kiekvieno tokio
etapo pradžioje, galima prognozuoti paramos įsisavinimo sulėtėjimą. Šio
scenarijaus tikimybę didina ir reikšmingai pasikeitusios ES paramos
įsisavinimo sąlygos. Todėl spartesnį investicijų augimą galėtų lemti
renovacijos procesas. Pastarasis veiksnys į „Danske Bank” prognozes nėra
įtrauktas dėl didelio neapibrėžtumo.
Atlyginimai augs, bet nedarbas mažės lėtai
Dar praėjusiais metais vidutinis metinis darbo užmokestis išaugo 2,5
proc. iš dalies dėl 50 litų padidinto minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA).
Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 1000 litų padidintas MMA „stumtelės” visos
šalies darbo užmokesčio vidurkį į viršų – „Danske Bank” analitikų
prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis 2013 m. augs apie 4,2 proc.
Nors MMA didinimas buvo plačiai eskaluojamas, tačiau didesnio neigiamo
poveikio darbo rinkai tai neturės. 2012 m. nedarbo prognozės atitiko mūsų
lūkesčius metų pabaigoje – nedarbas sudarė 13.0 – tokį lygį ir prognozavome
2012 m. 2013 m. neturinčių darbo sumažės – nedarbo lygis Lietuvoje sieks
apie 12,4 proc.
Infliacijos tempai 2012 m. lėtėjo – kaip ir buvo prognozuota „Danske
Bank” analitikų, paskutinį 2012 m. mėnesį metinė infliacija sumažėjo iki 2,8
proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 proc. Tačiau, nepaisant
palankių pasaulinių žaliavų tendencijų (nestipriai pigsiančios naftos ir
kitų žaliavų), nuo metų pradžios brangstanti elektra bei dyzelinas ir vėl
paspartins vartojimo kainų augimą.
Infliacija – pagrindinis euro rizikos veiksnys
Vienas iš prioritetinių vyriausybės tikslų – įsivesti eurą 2015 m. Tačiau
infliacija ir vėl gali tapti pagrindiniu kliuviniu. Remiantis mūsų
prognozėmis, infliacija nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo sudarys apie
2,9 proc. ir teoriškai galimai neviršys Mastrichto kriterijaus. Tačiau
siekiant apsisaugoti nuo nepageidautino išorės veiksnių poveikio, būtina
atitinkama reguliuojamų kainų strategija. Panašios politikos laikėsi ir
Latvija, 2013 m. pradžioje sumažinusi reguliuojamas dujų bei centrinio
šildymo kainas.
Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank” vyresnioji analitikė
Baltijos šalims
Kontaktinis asmuo:
Violeta Klyvienė
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
Tel. +3705 2156 992
Mob. +370 611 24354
Šį pranešimą per „BNS Spaudos centrą” paskelbė Lina Venskaitytė, Nova
media.BNS už pranešimų spaudai turinį neatsako