Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejiniai metai Lietuvoje paskatino naujai pažvelgti į menininko kūrybą ir jos sklaidą šiandien. Vienu ryškiausių šiuolaikinių bandymų tapo virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“, kuri vakar buvo įvertinta „Keliauk Lietuvoje“ rinkimuose „Turizmo sėkmingiausieji 2025“. Jai suteiktas metų turizmo projekto, garsinančio Lietuvą užsienyje, titulas.
Per vienerius metus VR patirtis tapo ne tik išskirtiniu kultūriniu reiškiniu, bet ir sėkmingu Lietuvos eksporto produktu – ją jau pamatė daugiau nei 150 tūkst. žmonių Lietuvoje ir užsienyje, o pats projektas pristatytas prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose ir meno platformose.
„Šis įvertinimas parodo, kad kultūra ir technologijos gali ne tik sukurti stiprią emocinę patirtį, bet ir realiai prisidėti prie Lietuvos vardo sklaidos pasaulyje. Čiurlionio kūryba per virtualią realybę tampa universalia kalba, suprantama skirtingose šalyse“, – sako „Pasaulių sutvėrimo“ strateginis prodiuseris plėtrai Lietuvoje Lukas Verpetinskas.
Tarptautinis pripažinimas ir Lietuvos vardo sklaida
Nors šiuo metu VR patirtis turi keturias nuolatines lokacijas – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Druskininkuose, tačiau aktyviai keliauja po visą šalį. Iš viso 2025 m. projektas aplankė daugiau nei 70 miestų ir miestelių – nuo didžiųjų iki mažiausių regioninių vietovių.
„Dažnai kultūros renginiai regionuose vis dar vertinami skeptiškai, tačiau mūsų patirtis rodo priešingai – žmonės ten kultūros ne tik nori, bet ir jos laukia. Kartais mobiliosios lokacijos lankomumu prilygsta sostinei ar net ją lenkia“, – pastebi L. Verpetinskas.
Tačiau vien Lietuva neapsiribojama. Projektas buvo atrinktas tarp geriausiųjų „European XR Awards“ Belgijoje, Čekijoje vykusiame „Art*VR“ festivalyje pelnė apdovanojimus už geriausią dizainą ir publikos simpatijas, taip pat buvo pristatytas Venecijos kino festivalyje bei Ženevos tarptautiniame kino festivalyje.
„Džiaugiamės, kad praėjusiais metais Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko režisuota VR patirtis taip pat buvo įtraukta į prestižinę festivalio „Venice Immersive“ programą – tai vienintelis projektas iš Lietuvos, atstovausiantis šalies meną pasaulinei auditorijai“, – pažymi L. Verpetinskas.
Jo teigimu, projektas įrodė, kad lietuviška kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai eksportuojama, o technologijos tampa tiltu tarp nacionalinio paveldo ir pasaulinės auditorijos.
Ne pramoga, o naujos kartos kultūra
Pasak L. Verpetinsko, virtuali realybė šiandien keičia patį meno patyrimo modelį – žiūrovas tampa aktyviu dalyviu, o technologija veikia kaip kūrybos partneris, o ne priedas.
„Technologijos žengia į priekį sparčiau nei bet kada. Šiandien jos vis dažniau tampa ne tik įrankiu, bet ir kūrybos partneriu. Tai reiškia, kad menas nebėra apribotas drobe, scena ar natomis. Dabar turime galimybę kurti erdves, į kurias galima įžengti, emocijas, kurias galima ne tik išgirsti, bet ir pajusti rega, kvapu, judesiu“, – teigia jis.
Anot L.Verpetinsko, VR kūriniai tampa savotiška terapine patirtimi. Jos metu galima nubraukti ašarą, prisiliesti prie meno ir išgyventi emocijas, kurios išlieka ilgam. „Svarbiausia, kad mes neprasilenkiame su originalu. Priešingai – išplečiame jo galimybes. Kartu su šiomis virtualios realybės patirtimis M. K. Čiurlionio kūryba tampa prieinama dar platesnei auditorijai, įskaitant ir tuos, kurie nevaikšto į parodas, galbūt gyvena užsienyje ar iš viso dar nebuvo girdėję šio žymaus menininko vardo.“
Iš meno patirties, anot strateginio prodiuserio plėtrai, gimsta ne tik emocijos, bet ir noras dalintis – palaikyti, būti kartu ir reaguoti į pasaulį už virtualios erdvės ribų. Todėl projekto metu taip pat buvo renkama parama Ukrainos pergalei kare.
„Taip pat bendradarbiavome ir su Rimanto Kaukėno paramos grupe „Mažiesiems herojams“, Vilniuje ir Kaune vaikams buvo padovanota išskirtinė galimybė pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį virtualios realybės pagalba“,– sako L.Verpetinskas.
