Kalbėdami apie geopolitiką, dažnai žvelgiame į Ukrainą ar Artimuosius Rytus, gal dar Pietų Kaukazą. Tačiau tikrieji išbandymai Europos Sąjungos (ES) strateginei ištvermei slypi ten, kur rečiau nukrypsta mūsų dėmesys – Centrinėje Azijoje. Tai regionas, kur susikerta Kinijos, Rusijos ir ES interesai.
Šiame geopolitinių įtampų lauke kiekvienas strateginis objektas tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu išbandymu. Simboliu tai nedrįsčiau pavadinti. Jau veikianti ir toliau plėtojama Roguno hidroelektrinė Tadžikistane – vienas iš tokių objektų, kurio svarba peržengia nacionalines ribas. Šalis tarp Pamyro kalnų ir Vachšo upės tampa ne tik energetikos, bet ir demokratijos, aplinkosaugos bei geopolitinės pusiausvyros išbandymo poligonu (lakmuso popierėliu).
Tad grįžkime prie neseniai Europos Parlamento delegacijos aplankytos Roguno hidroelektrinės.
Tadžikistanas – tai daugiau nei kalnai ir mineralai. Šalis turi daugiau nei 70 rūšių išteklių, tarp jų uraną, auksą, sidabrą, grafitą – viską, ko reikia Europos žaliajai transformacijai. Šalia – Uzbekistanas, kurio urano rūda tiesiogiai susijusi su ES branduolinių jėgainių veikla. Be to, kasmet šis regionas pasipildo šimtais tūkstančių jaunų žmonių – tai demografinis potencialas, kurį gali išnaudoti ir demokratinės, ir autoritarinės jėgos. Tad Roguno HES – ne tik techninis projektas – tai geopolitika.
Statoma ant Vachšo upės elektrinė taps aukščiausia užtvanka pasaulyje (335 m) ir generuos 3 600 MW elektros energijos – tiek, kiek trys branduolinės jėgainės. Ji aprūpins Tadžikistaną, Kazachstaną ir Uzbekistaną, mažins potvynių riziką, skatins perėjimą prie atsinaujinančios energijos ir taps impulsu metalurgijos pramonei. Prognozuojama, kad paleistos Roguno turbinos paspartins Tadžikistano metalurgijos pramonės plėtrą, kuri „prarydavo“ apie 40 proc. lig šiol gamintos elektros energijos.
Projektas pradėtas dar sovietmečiu, sustabdytas po SSRS žlugimo, o nuo 2016 m. atnaujintas. 2024 m. jau veikė du iš šešių turbinų blokų, o galutinis užbaigimas numatomas iki 2030 metų.
Roguno projektas – tai ir aplinkosaugos išbandymas bei kiti iššūkiai. Pagal Pasaulio banko finansuotą išsamų Roguno aplinkos ir socialinio poveikio vertinimą (ESIA), apie 42 tūkst. žmonių turės palikti savo namus. Apie 7 tūkst. yra jau persikėlę. Jau dabar iškyla problemų dėl kompensacijų, būsto ir paslaugų kokybės, tačiau tai sprendžiama. Kruopščiai nagrinėjama vandens tiekimo Uzbekistanui problematika, seismologinės rizikos, klimato kaitos bei ekosistemos poveikis.
Nepaisant iššūkių, ESIA ir Pasaulio bankas pažymi, kad Roguno projektas pagerins energijos saugumą, pakeis iškastinį kurą švaria hidroenergija, leis geriau reguliuoti upės srautą pagal sezonus.
Roguno projektas finansuojamas iš vidaus lėšų, valstybės skolos ir tarptautinės paramos. Tadžikistanas jau išleido daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, o 2023 m. skyrė 2 proc. BVP. Taip pat išleista 500 mln. JAV dolerių vertės euroobligacija, kurios grąžinimas kelia iššūkių.
Nuo 2021 m. šalis aktyviai ieško tarptautinių partnerių. Pasaulio bankas, Azijos infrastruktūros investicijų bankas, Islamo plėtros bankas, Saudo Arabijos fondai ir OPEC jau prisidėjo šimtais milijonų dolerių. Tai rodo, kad projektas – ne tik nacionalinis, bet ir globalus.
Strateginiai objektai visada buvo valstybių įtakos zonoje. Tadžikistanas – ne išimtis. Mums, europiečiams, svarbu, kad šis regionas netaptų išimtinai Kinijos ar Rusijos ekonominių ir politinių gniaužtų dalimi.
Tai supranta ir Tadžikistano vadovai. Neformaliuose pokalbiuose jie atsargiai vertina Rusijos palaikymą. Jauni žmonės vis dažniau žvalgosi į Vakarus – tai vilties ženklas, kurį turime puoselėti.
Europos Parlamentas jau įsteigė tarpparlamentinę grupę, skirtą stiprinti ES ir Tadžikistano partnerystę. Mūsų delegacija šioje šalyje šiemet lankėsi dvyliktą kartą – tai ne tik diplomatijos, bet ir pasitikėjimo ženklas.
Bet kuris atviras bendravimas – tai demokratijos apraiška. Jei norime, kad Centrinė Azija būtų ne tik išteklių šaltinis, bet ir stabilumo garantas, turime investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmones. Į jų švietimą, galimybes, balsą.
Tadžikistanas šiandien yra Europos ištvermės barometras. Klausimas – ar mes pasiruošę jį išlaikyti?
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
