Daugiau nei pusė lietuvių (58 proc.) darbo reikmėms naudojasi asmeninėmis arba nemokamomis dirbtinio intelekto (DI) paskyromis, rodo „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas. Tai gerokai viršija Latvijos (48,1 proc.) ir Estijos (49,7 proc.) rodiklius. Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis darbuotojų nežino, kokius DI įrankius leidžia naudoti jų darbdaviai, o 54 proc. respondentų teigė, kad jų įmonėse nėra DI naudojimo taisyklių.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, net ir įprastos darbo užduotys, tokios kaip dokumentų redagavimas ar informacijos apibendrinimas, gali kelti grėsmę konfidencialiems duomenims, jei darbuotojai neįvertina galimų rizikų. Didžiausia rizika kyla tada, kai darbuotojai DI įrankiams patiki vidinius dokumentus, nepasidomėję, kaip šiose platformose tvarkoma informacija. Pavyzdžiui, įkeliant ankstesnę sutartį ir prašant DI parengti naują dokumentą, gali būti atskleistos konfidencialios kainodaros sąlygos ar klientų kontaktiniai duomenys.
Ekspertė pabrėžia, kad asmeninės ar nemokamos paskyros savaime nėra nesaugios, tačiau skirtingose platformose gali būti taikomos nevienodos duomenų apsaugos sąlygos. Be to, įmonės ne visada gali kontroliuoti, kokia informacija dalijamasi per darbuotojų asmenines paskyras. Tyrimas taip pat parodė, kad 18,5 proc. apklaustųjų bent kartais naudojo darbdavio nepatvirtintus DI įrankius, o 28,7 proc. nežino, kokias platformas leidžia jų darbdaviai.
E. Tamelytė pataria darbuotojams vadovautis taisykle – jei informacijos negalėtumėte atskleisti pašaliniam žmogui, nereikėtų jos kelti ir į nepatvirtintą DI platformą. Rekomenduojama pašalinti vardus, kontaktinius duomenis ar kitą jautrią informaciją prieš pateikiant dokumentą DI. Taip pat svarbu pasidomėti naudojamo DI įrankio privatumo nustatymais ir atkreipti dėmesį į technologinius sprendimus, tokius kaip „Samsung Galaxy AI“ funkcijos, kurios leidžia apdoroti informaciją tiesiog išmaniajame telefone, neperduodant jos į debesiją.
