Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) skundą ir paliko galioti sprendimą laikinai nestabdyti teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės įsakymo, kuriuo tarnybos vadovas įpareigotas atšaukti su Kauno kalėjimo pertvarka susijusius sprendimus. Spalio 14 dieną priimta nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės yra galutinė, tačiau pagrindinis ginčas dėl ministrės įsakymo teisėtumo dar neišspręstas.
Tarnyba neįrodė neatitaisomos žalos grėsmės
Pagrindinėje administracinėje byloje LKT prašo panaikinti liepą priimtą R. Tamašunienės įsakymą, kuriuo tarnybos direktorius Mindaugas Kairys buvo įpareigotas atšaukti sprendimus dėl Kauno kalėjimo pertvarkos.
Regionų administracinis teismas LKT skundą priėmė nagrinėti rugpjūtį. Rugsėjo 2 dieną tarnyba papildomai paprašė sustabdyti ministrės įsakymo galiojimą, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismui šį prašymą atmetus, LKT kreipėsi į LVAT. Tarnyba siekė, kad aukštesnės instancijos teismas pats išspręstų laikinojo įsakymo sustabdymo klausimą arba grąžintų jį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
LKT tvirtino, kad vykdant ministrės įsakymą jai gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala. Tarnyba taip pat nurodė, jog galima nuobauda M. Kairiui galėtų pakenkti visos institucijos reputacijai.
LVAT teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė. Teismas konstatavo, kad LKT nepagrindė realios ir neatitaisomos žalos pačiai tarnybai grėsmės, todėl paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Ministerė pareikalavo atšaukti pareigūnų perkėlimą
Ginčas kilo dėl pertvarkos, pagal kurią dalį Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų numatyta perkelti į Resocializacijos skyrių.
Liepos 23 dieną R. Tamašunienė pareiškė, kad penkiems su perkėlimu nesutikusiems pareigūnams gresia atleidimas, nors visoje LKT trūksta daugiau kaip 20 proc. pareigūnų. Ministrė teigė pritarianti tikslui stiprinti nuteistųjų resocializaciją, tačiau nesutinkanti, kad darbuotojai būtų perkeliami priverstinai.
Teisingumo ministerija tvirtino apie galimus atleidimus sužinojusi iš profesinės sąjungos persiųstų įspėjimų. Po to R. Tamašunienė pareikalavo, kad M. Kairys atšauktų su pertvarka susijusius sprendimus.
LKT neigė pertvarką vykdanti vienašališkai ar netikėtai. Pasak tarnybos, pareigūnams, kurie nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, siūlomos kitos laisvos pareigos, kurių reikalavimus jie atitinka.
Tarnyba taip pat nurodė, kad planuojami pokyčiai darbuotojams buvo pristatyti dar 2025 metais, socialiniams partneriams – 2026 metų balandžio 7 dieną, o konsultaciniai posėdžiai vyko gegužės 18-ąją ir birželio 5-ąją.
M. Kairys atmetė kaltinimus dėl prievartinės pertvarkos. Direktoriaus teigimu, perkeliamiems pareigūnams buvo siūlomas 80–90 eurų didesnis atlygis, panašaus pobūdžio darbas ir alternatyvios pareigos kitose LKT darbo vietose.
Pertvarką tarnyba sieja su resocializacijos stiprinimu
LKT aiškina, kad pokyčiai vykdomi pagal 2022–2030 metų strategiją. Joje numatyta resocializacijos funkcijas atliekančių darbuotojų dalį padidinti iki 24 proc. 2026 metais, 25 proc. 2027-aisiais ir 26,5 proc. 2028 metais.
Tarnybos duomenimis, nuo 2024 metų gruodžio 31 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos bendras Kauno kalėjimo darbuotojų skaičius padidėjo nuo 207 iki 214, o pareigūnų – nuo 175 iki 182. Resocializacijos skyriaus pareigūnų per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 26 iki 36.
Vis dėlto tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad M. Kairys, naikindamas pareigybes Kauno kalėjime ir nevykdydamas ministrės nurodymo sprendimus atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Spalio 7 dieną Vyriausybė už šiuos veiksmus LKT direktoriui skyrė papeikimą. Teisingumo ministerija pabrėžė, kad ši nuobauda savaime nereiškia M. Kairio atleidimo. Direktorius pareiškė ketinantis papeikimą skųsti teismui.
M. Kairiui drausminių nuobaudų buvo skirta ir anksčiau: 2025 metų liepos 9 dieną jis gavo papeikimą, o liepos 16-ąją – griežtą papeikimą dėl per tarnybinius patikrinimus nustatytų pažeidimų, susijusių su LKT lėšomis ir tarnybinio automobilio naudojimu.
