Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis spalio 23 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bibliotekoje pristatė Europos biotechnologijų aktą, aptardamas jo teikiamas galimybes Lietuvos mokslui, medicinai ir verslui, siekiant greičiau perkelti laboratorinius atradimus į pacientų gydymą ir skatinti Europos įmonių augimą.
V. P. Andriukaitis, kuris yra vienas iš dviejų pagrindinių iniciatyvos reglamento pranešėjų Europos Parlamente, kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėju Wouteriu Beke, rengia Parlamento poziciją dėl siūlomo reguliavimo.
Trumpinti kelią nuo laboratorijos iki paciento
Europos biotechnologijų aktu siekiama stiprinti ES biotechnologijų ir biogamybos sektorių, sudarant palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams, pritraukiant investicijų, plečiant gamybą ir spartinant inovacijų patekimą į rinką. Pirmoji iniciatyvos dalis daugiausia skirta sveikatos biotechnologijoms, įskaitant biologinius vaistus, diagnostiką, ląstelių ir genų terapijas.
Pasak V. P. Andriukaičio, Europa turi didelį mokslinį potencialą, tačiau susiduria su sunkumais paversdama jį naujais produktais. Ilgas ir brangus vaistų kūrimo procesas, finansavimo stoka ir skirtingos nacionalinės procedūros apsunkina įmonių augimą, todėl dalis perspektyvių projektų ir investicijų persikelia į kitus pasaulio regionus.
„Turime didelį mokslinį potencialą, tačiau pernelyg dažnai jo rezultatai iškeliauja kitur. Mūsų uždavinys – sudaryti sąlygas, kad Europoje gimusi idėja čia būtų išplėtota, taptų produktu ir pasiektų pacientą“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.
Komisijos pasiūlyme numatyta paprastinti klinikinių tyrimų procedūras, gerinti institucijų bendradarbiavimą ir finansavimo prieinamumą. Taip pat siūlomos prižiūrimos bandomosios reguliavimo aplinkos, kuriose būtų galima išbandyti naujus sprendimus ir jiems tinkamus reguliavimo būdus.
Sujungti infrastruktūrą ir kompetencijas
Susitikime daug dėmesio skirta Europos mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai. Europos referencijos centrų tinklai, biobankai, genomikos iniciatyvos, pacientų registrai ir dirbtinio intelekto ištekliai atveria plačias galimybes, tačiau jų potencialui išnaudoti būtinas geresnis tarpusavio suderinamumas ir ilgalaikis finansavimas.
V. P. Andriukaičio vertinimu, ypač svarbios galimybės atsiveria retųjų ligų srityje. Nedidelės pacientų grupės atskirose valstybėse apsunkina tyrimus, todėl tarptautinis bendradarbiavimas leidžia sutelkti žinias, duomenis ir klinikinę patirtį. Ši infrastruktūra galėtų padėti plėtoti ir pažangiąsias terapijas.
„Europos stiprybė – universitetuose, ligoninėse, referencijos centruose ir laboratorijose sukauptos žinios. Turime jas sujungti taip, kad bendras tinklas atvertų galimybes visoms valstybėms, o ne vien toms, kuriose biotechnologijų pramonė jau stipriausia“, – sakė europarlamentaras.
Jis pristatė savo remiamus siūlymus stiprinti visą Europą apimančius didelio poveikio strateginius projektus ir tarpvalstybinius biotechnologijų klasterius. Taip būtų siekiama geriau įtraukti mažesnių valstybių universitetus, ligonines ir įmones. Šie siūlymai dar svarstomi ir nėra galutinai patvirtintos akto nuostatos.
Finansavimas – visam inovacijos keliui
Biotechnologijų įmonėms kapitalo reikia ne tik veiklos pradžioje. Didelių investicijų reikalauja ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, gamybos parengimas bei įsitvirtinimas rinkoje. Todėl viena pagrindinių akto krypčių – padėti perspektyvioms įmonėms įveikti visą šį kelią Europoje.
Komisija siūlo sveikatos biotechnologijų investicijų bandomąją priemonę, įgyvendinamą bendradarbiaujant su Europos investicijų banko grupe. V. P. Andriukaitis pristatė ir siūlymą kurti platesnį Europos biotechnologijų investicijų fondą, kuris padėtų sutelkti nacionalinių plėtros bankų, institucinių ir privačių investuotojų išteklius.
Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes, politikas akcentavo transliacinius tyrimus – mokslinių atradimų perkėlimą į praktinį taikymą. Tam reikia glaudaus mokslininkų, klinicistų, technologijų kūrėjų ir verslo bendradarbiavimo.
Universitetams – naujų kompetencijų poreikis
Biotechnologijų plėtra keičia ir specialistų rengimo poreikius. Susitikime aptarta, kaip medicinos žinias susieti su genomika, bioinformatika, duomenų analize, dirbtiniu intelektu ir ligų modeliavimu. Tokios kompetencijos svarbios kuriant diagnostikos priemones, planuojant tyrimus ir plėtojant individualizuotą gydymą.
„Naujų kompetencijų poreikis jau yra čia. Universitetai, kurie pirmieji sujungs klinikines žinias, biotechnologijas ir duomenų mokslą, galės aktyviai dalyvauti kuriant naujus gydymo sprendimus“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Jo vertinimu, Lietuvos mokslo ir gydymo įstaigos turėtų aktyviai ieškoti partnerių bei ruoštis būsimiems strateginiams projektams, įskaitant pažangiųjų terapijų kompetencijos centrų plėtrą. Kartu būtina ugdyti biologinio saugumo kompetencijas ir gebėjimą vertinti naujų technologijų rizikas.
Aktas dar svarstomas, pasirengti galima jau dabar
Europos Komisija pirmosios akto dalies reglamento ir lydinčios direktyvos pasiūlymus pateikė 2025 m. gruodį. Jie dar nėra galutinai priimti. Dėl teksto turi susitarti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Antroji iniciatyvos dalis rengiama pramoninėms biotechnologijoms ir biogamybai už sveikatos sektoriaus ribų.
V. P. Andriukaitis išsakė siekį, kad biotechnologijos, inovacijos ir investicijos būtų svarbi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį darbotvarkės dalis. Jo teigimu, Lietuvai svarbu iš anksto įsivertinti turimus pajėgumus, stiprinti partnerystes ir pasirengti pasinaudoti būsimo reguliavimo galimybėmis.
„Pirmą kartą atsiranda tokia milžiniška galimybė išjudinti, kilstelėti į naują pakopą Europos piliečius, mokslą: išjudinti universitetus, diplomų pripažinimo klausimą, naujų studijų programų ir specialybių kūrimą”, – pabrėžė europarlamentaras.
Susitikimo pabaigoje europarlamentaras padovanojo savo knygą LSMU bibliotekai, kurioje prieš kelerius metus įsteigta jo vardo lentyna.
