Statybų sektoriuje kritiniai terminai ir darbuotojų trūkumas gali lemti ne tik pavėluotus darbus, bet ir finansinius nuostolius. Kai darbuotojas, su kuriuo sudaryta sutartis konkrečiam projektui, neatvyksta į darbą arba atsisako vykdyti pavestas užduotis, darbdavys priverstas skubiai ieškoti brangesnio specialisto, siekdamas išvengti rangos sutarties pažeidimo.
Kyla klausimas, ar tokioje situacijoje darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų patirtus nuostolius. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Augustaus Platūkio, verslui svarbu žinoti, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau nereikėtų atmesti jos iš anksto ir būtina vertinti konkrečias aplinkybes bei darbuotojo atsakomybės sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, suformulavo svarbias taisykles. Teismas išaiškino, kad vien darbuotojo atsisakymo dirbti ir dėl to darbdavio patirtų papildomų išlaidų nepakanka darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Net jei darbdavys buvo priverstas samdyti brangesnį subrangovą, tai savaime nereiškia, kad visas papildomas išlaidas privalo atlyginti darbuotojas, kadangi darbdavio veiklos organizavimo ir komercinė rizika negali būti automatiškai perkeliama jam.
„Šis išaiškinimas neužkerta kelio darbdaviui reikalauti nuostolių atlyginimo. Jis parodo, kad tokį reikalavimą reikia pagrįsti: vien palyginti planuotas išlaidas su brangesnio subrangovo sąskaita nepakanka. Svarbu ir tai, kokius įsipareigojimus darbuotojas turėjo, apie ką buvo informuotas ir kada atsisakė dirbti“, – paaiškina A. Platūkis.
LAT išaiškinimai leidžia išskirti kelis reikšmingus kriterijus, kurie gali turėti įtakos vertinant darbuotojo atsakomybę:
- Darbuotojo informavimas apie galimas pasekmes. Ar darbuotojas buvo iš anksto informuotas, kad neatvykimas į darbą arba atsisakymas dirbti gali lemti darbdavio finansinius nuostolius ir pareigą juos atlyginti?
- Darbuotojo informavimas apie griežtus darbų atlikimo terminus. Ar darbuotojui buvo žinoma apie konkretaus projekto svarbą, griežtus rangos darbų terminus ir galimas jų nesilaikymo finansines pasekmes?
- Darbo sutarties įsigaliojimo momentas. Ar darbuotojas atsisakė dirbti dar neįsigaliojus darbo sutarčiai, ar jau prasidėjus darbo santykiams? Nuo šios aplinkybės priklauso darbuotojo atsakomybei taikytinas teisinis reglamentavimas.
Šios aplinkybės, kartu su kitomis darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygomis, gali būti reikšmingos sprendžiant, ar darbdavys turi teisinį pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. Darbuotojų neatvykimas, netikėtas atsisakymas dirbti, stringantys rangos darbai ir dėl to atsirandantys papildomi kaštai – situacijos, su kuriomis statybų sektoriaus bendrovės susiduria nuolat. Tačiau darbuotojo atsakomybė už patirtus nuostolius priklauso ne tik nuo paties pažeidimo, bet ir nuo to, kaip darbdavys buvo pasirengęs tokiai situacijai. Todėl tinkamai organizuoti darbo santykiai, aiškiai apibrėžti darbuotojo įsipareigojimai ir išankstinis galimų rizikų įvertinimas gali tapti svarbiais veiksniais ginant verslo interesus.
„Darbdaviui verta apie tai pagalvoti dar prieš darbuotojui pradedant dirbti: aiškiai aptarti užduotis, terminus ir galimas įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Toks pasirengimas savaime negarantuoja nuostolių atlyginimo, tačiau gali būti reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas jų reikalauti. Patyrus nuostolių, verta įvertinti ir šią verslo interesų gynimo galimybę“, – pabrėžia AVOCAD teisininkas.
