Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 29 d. pareiškė, kad Lietuvoje visuotinį šaukimą nuo 2030 metų įvesti įmanoma, tačiau prieš tai būtina įvertinti pasirengimo rizikas ir užtikrinti kokybišką kiekvieno jaunuolio karinį parengimą.
Kariuomenė vertina, kiek šauktinių galėtų parengti
Dar spalio 2 d. R. Kaunas skelbė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė rengia visuotinio šaukimo modelį. Iki to laiko buvo surengti keturi jo derinimo etapai, o parengtą viziją ketinta pristatyti svarbiausius šalies gynybos klausimus svarstančiai Valstybės gynimo tarybai (VGT).
Spalio 29 d. VGT posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas perėjimo prie visuotinio šaukimo svarstymas. Taryba taip pat turėjo aptarti Lietuvos oro erdvės gynybą ir bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius įspėjo, kad visuotinis šaukimas nėra vien kalendoriuje įrašoma data. Jo skaičiavimu, kasmet galėtų būti pašaukiama apie 15 tūkst. jaunuolių, todėl būtina įvertinti, ar kariuomenė turėtų pakankamai instruktorių ir patalpų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra įvardijęs kitą praktinį 2030 metų tikslą – įvairiomis tarnybos formomis parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų ir pašaukti beveik visus norinčius bei galinčius tarnauti.
Konservatoriai siūlo atsisakyti atsitiktinės atrankos
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir dauguma partijos Seimo frakcijos narių spalio 27 d. įregistravo projektus, pagal kuriuos visuotinis šaukimas įsigaliotų 2030 m. sausio 1 dieną.
Konservatorių siūlymu, būtų atsisakyta atsitiktinės atrankos pagal metinę kvotą. Tarnauti būtų šaukiami visi į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti asmenys, išskyrus teisėtai nuo tarnybos atleistus arba individualų jos atidėjimą gavusius jaunuolius.
Privalomas šaukimas būtų taikomas vaikinams, o moterys ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Taip pat būtų išsaugota alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba.
L. Kasčiūnas pripažino, kad pereinamasis laikotarpis galėtų būti pratęstas, jeigu artėjant 2030 metams paaiškėtų, jog valstybė nespėja pasirengti.
Galutinį modelį dar turės pasirinkti VGT
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad sprendimas dėl visuotinio šaukimo nuo 2030 metų dar nėra priimtas. Pasak jo, VGT turės galutinai apsispręsti ir dėl datos, ir dėl paties modelio.
Dar reikia nustatyti, ar visi pašaukti jaunuoliai atliktų karinę tarnybą, ar dalis jų būtų skiriama civilinei alternatyviajai tarnybai bei aprūpinimo užduotims karo metu.
2026 metų karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 jaunuoliai, o iš pradžių planuota pašaukti apie 5 tūkst. žmonių. Rugsėjį bendras planuojamų pašaukti asmenų skaičius padidintas nuo 5 110 iki 5 320, o devynių mėnesių tarnybą atliekančiųjų – nuo 3 870 iki 4 080.
Pagal nuo 2026 metų galiojančią tvarką tarnyba, atsižvelgiant į jos formą ir kariuomenės poreikius, gali trukti tris, šešis arba devynis mėnesius. Pirmenybė teikiama mokyklą baigusiems 18–22 metų jaunuoliams, o savanoriškai tarnybą galima pradėti iki 39 metų.
Taip pat sumažintos tarnybos atidėjimo galimybės: po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą į aukštąją mokyklą įstoję studentai nebegali atidėti tarnybos vien dėl studijų. Aktyviojo rezervo laikotarpis pailgintas nuo 10 iki 15 metų, numatant reguliarius kartotinius mokymus.
Prezidentūroje pasirašytą Visuotinės gynybos chartiją parėmė 63 organizacijos, pasisakiusios už visuotinio šaukimo įvedimą iki 2030 metų. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atliktoje apklausoje šiai idėjai pritarė beveik 80 proc. gyventojų, dažniausiai palaikydami privalomą vyrų šaukimą.
